„Vaikų Eurovizijoje“ pergalę iškovojo Destiny Chukunyer iš Maltos, Lietuva svarsto grįžti į konkursą

Destiny Chukunyer / Junioreurovision.tv nuotr.
Autorius: Monika Svėrytė
Publikuota: 2015-11-21 23:30
Šeštadienio vakarą Bulgarijos sostinėje praūžė kasmetinė, jau 13-ąjį kartą organizuojama, „Vaikų Eurovizija“. Sofijos „Armeec“ arenoje šiemet triumfavo Destiny Chukunyer iš Maltos.

Trylikmetės Destiny Chukunyer daina „Not My Soul“ pakerėjo televizijos žiūrovus ir sulaukusi daugiausiai palaikymo tarptautiniame vaikų dainų konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Nugalėtoja pelnė net 185 taškus – tai apskritai didžiausias taškų skaičius šiame konkurse per visą jo istoriją.

Šiemet konkurse dalyvavo 17 šalių, tačiau tarp jų Lietuvos ir vėl nebuvo.

Geriausiai pasirodžiusių šalių penketukas:

185 taškai – Malta

176 taškai – Armėnija

112 taškai – Slovėnija

105 taškai – Baltarusija

093 taškai – Albanija

Paskutinį sykį mūsų šalies atstovė šiame konkurse dalyvavo 2011 metais. Tuomet Armėnijos sostinėje Jerevane dėl geriausios metų dainos titulo į sceną lipo 13 Europos šalių geriausių jaunųjų dainininkų. Lietuvai tąsyk atstovavusi 10-metė Paulina Skrabytė dainą „Debesys“ atliko lietuvių kalba ir konkurse liko dešimta.

Pasak Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovo Audriaus Giržado, apsispręsti, dalyvauti šiame konkurse, ar ne, kasmet pirmiausia tenka dėl finansavimo klausimo. Šou vaikų dainų konkurse kainuoja ne ką mažiau nei pavasarį rengiama suaugusiųjų „Eurovizija“, tačiau žiūrimumo reitingai nuo pastarosios gerokai skiriasi.

„Į vaikų „Euroviziją“ tenka siųsti ir didesnę delegaciją, nes kiekvieną vaiką turi lydėti suaugęs žmogus: vienas iš tėvų arba mokytojas. Jau nekalbant apie patį pasiruošimą. Visa tai kainuoja“, – Žmonės.lt sakė A.Giržadas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr.
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr.

Jis neabejoja, kad jei pinigų klausimas nebūtų toks opus, Lietuva tikrai turėtų ką deleguoti. „Manau, atsirastų dainuojančių vaikų ir paauglių, kurie norėtų dalyvauti ir konkurse galėtų puikiai pasirodyti“, – tikino jis.

Tačiau, pasak A.Giržado, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vaikų „Eurovizija“ originalo kalba vadinama „Junior Eurovision“, o tai reiškia, kad joje dalyvauja vis daugiau jaunuolių, paauglių – vaikai iš konkurso netiesiogiai išstumiami.

 

„Vaikų konkurse beveik neliko. Konkursas tapo pagrindinės „Eurovizijos“ klonu. Net mažieji dalyviai, ypač iš Rytų Europos, – visi jie atrodo kaip sumažintos aguileros. Kai 10 metų mergaitė į sceną išeina pridažyta, prisegtais plaukais ir nuogu pilvu – atrodo keistai“, – sakė jis.

Pasak A.Giržado, su šia problema jam teko ne kartą susidurti ir Lietuvoje vykusiose atrankose, kai tėvai iš mažamečių scenoje stengiasi padaryti suaugusius žmones.

„Net sakydavau, kad pamatysiu atrankoje vaikus išpaišytais veidais ir prisegtomis kasomis – teks juos vesti į tualetą nuprausti. Kelis kartus taip ir buvo. Deja, daug dalykų konkurse vyksta lygiuojantis į suaugusius. Todėl suprantama, kad tiek savo išvaizda, tiek muzika nuvežę vaikišką vaiką mūsiškiai šiek tiek praranda“, – pasakojo A.Giržadas.

Nepaisant to, jis prasitarė „Vaikų Eurovizijai“ durų neuždarantis – yra šansų, kad kitais arba dar kitais metais savo atstovą konkurse turės ir Lietuva.

„Pažiūrėsime, paskaičiuosime, gal ir pavyks vėl dalyvauti. Pirmiausia gal vertėtų pradėti nuo to, kad galėtume stebėti „Vaikų Euroviziją“ net joje nedalyvaudami. Tai būtų savotiškas pereinamasis etapas“, – sakė jis.

Norėdama dalyvauti konkurse Lietuva turėtų susimokėti kasmet kintantį vadinamąjį dalyvio mokestį, tuomet daryti atranką šalyje ir nuspręsti, kas galėtų atstovauti šaliai.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai