„Ėmiau įtarti, kad laukiuosi, kai nepajutau tų negailestingų PMS simptomų“, – prisipažįsta šeštą nėštumo mėnesį skaičiuojanti tapytoja, grupės „Pinup Girls“ narė Viktorija Arlauskienė (29). Kartu su vyru Kęstučiu Arlausku (39) jiedu nekantrauja atsiduoti tėvystės džiaugsmams ir patikina, kad kūdikis – geriausia dovana artėjančio Viktorijos trisdešimtmečio proga.
Viktorija, kaip dabar atrodo jūsų diena?
Niekas stipriai nepasikeitė, kasdien važiuoju į studiją, toliau tapau paveikslus, iki dekreto dar turiu keletą užsakymų, o paskui jau ilsėsiuosi. Dabar gal tik į sporto salę užsuku rečiau, tačiau stengiuosi šiek tiek daugiau pajudėti. Kad ir iki parduotuvės – nueiti yra gabalėlis kelio, bet dėl spurgų verta. Sakau, kad taip pasportuoju, o paskui pasilepinu.
Labai džiaugiuosi, kad mažylis man leidžia toliau dirbti ir baigti suplanuotus darbus. Ilsėsiuosi turbūt tik paskutinį mėnesį.
Dėl nėštumo atsirado papidomų nepatogumų?
Dar bijau labai džiaugtis, nes prieš akis liko visi trys mėnesiai. Kuo toliau, manau, bus tuo sunkiau, bet nuo pat pirmų dienų jaučiuosi puikiai – jokio pykinimo ar alpimo, ypatingų norų. Tik pirmąjį trimestrą kažkodėl negalėjau žiūrėti į kiaušinius ir greitai pavargdavau, kartais net ruošiant pusryčius tekdavo vyrui baigti gaminti, nes vos išvirus kavos jau reikėdavo prigulti pailsėti. Atrodė, lyg kas ranka visas jėgas atimdavo. Tačiau žinodama, kaip kitos būsimos mamytės kankinasi, norėčiau visoms palinkėti tokio lengvo laukimo kaip mano. Kartais net pamirštu, kad laukiuosi, kol spyriais apie save neprimena mažasis pilvelio gyventojas. Tiesa, tas spurdėjimas suteikia daugiausia laimės ir džiaugsmo.
Be saldumynų, dar kaip nors save palepinate?
Laikausi spurgų ir cukraus dietos. Tiesą pasakius, žinau, kad tai nėra sveika, bet labai noriu, o mums, moterims, dažnai atrodo, kad kai jau pastosiu, valgysiu viską, ko tik užsigeisiu. Aš, žinoma, leidžiu sau daugiau. Ko nors saldaus suvalgyti turiu kone kasdien, bet tvardausi, kiek galiu. Kęstutis jau man grūmojo pirštu, sakė, kad susirgsiu cukriniu diabetu, o aš, gavusi cukraus toleravimo testo rezultatus, tik pamojavau jais vyrui ir toliau kemšu spurgas.
Aišku, papildomai vartoju vitaminų ir laikausi gydytojos nurodymų, rūpinuosi savimi, tik labai jau to saldumo norisi.
Kokia buvo Kęstučio reakcija į žinią, kad laukiatės?
Na, tiesą pasakius, vyras strikinėjo iš laimės tikrąja žodžio prasme (šypteli). Vaikelis buvo planuotas ir labai lauktas. Turėjau mintį, kad žinią vyrui ypatingai pranešiu, bet emocijos buvo tokios stiprios, jog pasakiau tą pačią minutę.
Sužinojęs apie vaikelį vyras ėmė kitaip su jumis elgtis?
Ėmė stipriau mane mylėti ir rūpintis. Raugintų agurkėlių naktimis neužsimanau, bet yra buvę, kad vakare norisi bandelių, tai net jei iki parduotuvės uždarymo lieka vos 20 minučių, Kęstutis, nieko nelaukęs ir negalvojęs, keliasi ir važiuoja. Aš, žinoma, keliauju kartu, sąžinė neleistų vieno vyro siųsti į parduotuvę tenkinti mano užgaidų. Kartą abu apvažiavome net kelias skirtingas vietas, kol radome tokių spurgų, kokių norėjau. Aišku, stengiuosi per dažnai nepiktnaudžiauti vyro gerumu ir meile.
Jau įrengėte mažyliui kambarį?
Vaikeliui dar nieko nesame nupirkę. Anksčiau maniau, kad tik sužinojusi, jog laukiuosi, pulsiu viską tempti iš parduotuvių kaip beprotė, tačiau kol kas tik domimės ir atsakingai renkamės didžiuosius pirkinius. Kai baigsiu darbus, visą laiką skirsiu mažylio laukimui.
Jau išrinkote vardą?
Kelis patinkančius esame išsirinkę, bet neskubame galutinai nuspręsti, norime pirma susitikti su vaikeliu. Tada ir sužinosime, koks gi vardas bus. Gal, kai išvysime savo kūrinį, visai kitas į galvą ateis?
Susimąstote apie pamokas, kurias išmokote iš tėvų ir kurias perduosite vaikams?
Nėra ko galvoti iš anksto, viskas, manau, ateis savaime. Dabar galime planuoti viena, o ims ir nutiks visiškai kitaip, nei norėjome. Todėl aš daug savęs neapkraunu galvodama, kaip auklėsime atžalą, dabar man svarbiausia, kaip pagimdysiu.
Kaip manote, vaikams reikia sesės ar brolio?
Turiu metais vyresnę seserį, vaikystėje tarp mūsų buvo visko. Ir ginčų, ir muštynių, ir gražių akimirkų, dabar esu laiminga, kad ją turiu, ir žinau, jog visada galime pasikalbėti apie bet ką. Sesuo turi du vaikučius, tad bendrų temų dabar turėsime dar daugiau. Manau, vaikams smagiausia, kai tarp jų nėra didelio amžiaus skirtumo, tada ir vaikystėje žaidimai bendri, ir paauglystės išgyvenimai panašūs, tėvams ne viską norisi sakyti, o su broliu ar sese visada gali atviriau pasikalbėti.
ITIN ŠLAPIAS IR PURUS VARŠKĖS APKEPAS
„Paprastai mes stengiamės – aš taip pat iki nėštumo – nevartoti cukraus ir papildomų riebalų, todėl turiu savo patobulintą varškės apkepo receptą, kuriame vietoj cukraus naudojame saldiklį, o šiek tiek saldumo suteikia bananai ir spanguolės“, – sako Viktorija.
1 kg liesos varškės
4 šaukštai manų
150 ml pieno
4 L dydžio kiaušiniai
8 saldiklio tabletės arba 2 šaukštai gliukozės ar kito cukraus pakaitalo
2–3 bananai
razinų (Viktorija jas ne itin mėgsta, tad kartais keičia džiovintomis spanguolėmis)
sviesto ar aliejaus skardai patepti
šiek tiek džiūvėsėlių arba miltų skardai pabarstyti
Manus Viktorija užmerkia piene – kol viską susiruošia, kruopos išbrinksta. Varškę ištrina su kiaušinių tryniais. Baltymus su ištirpintu saldikliu (jį tirpina šlakelyje karšto vandens) išplaka iki putų.
Į varškės masę pila pieną su išbrinkintais manais, sudeda šakute ištrintus bananus. Įberia džiovintų spanguolių pagal skonį. Viską gerai išsuka mentele, paskui atsargiai įmaišo plaktus kiaušinių baltymus.
Skardą ištepa aliejumi ar sviestu ir pabarsto džiūvėsėliais, kad apkepas nepriliptų prie skardos. Pašauna į 180 laipsnių orkaitę ir kepa apie 40 minučių.
Valgo su jogurtine grietine, pagardinta saldikliu. Viktorija dažnai sau leidžia įkrėsti į lėkštę ir uogienės.