Vaikai neturėtų žiūrėti „Squid Game“: bet ką daryti, jeigu jau pamatė?

„Squid game“ kadras / Scanpix nuotr.
Autorius: Virginija Rekienė, psichologė
Publikuota: 2021-11-15 19:07
„Squid Game“ yra populiariausias „Netflix“ serialas, kurį vien per pirmąjį transliacijos mėnesį peržiūrėjo 100 mln. žmonių. Serialo amžiaus cenzas žymimas TV-MA (programa yra specialiai sukurta suaugusiems, todėl gali būti netinkama vaikams iki 17 metų). Seriale veikėjai rungtyniauja žaisdami įvairius vaikiškus žaidimus. Žaidimą pralaimėję  veikėjai yra nužudomi. Taigi „Squid Game“ yra tikrai ne vaikų auditorijai skirtas serialas. Bet tai nereiškia, kad vaikai šio serialo nežino ar nėra matę.

Net jei vaikas nematė nė vieno serialo epizodo, socialiniuose tinkluose (pvz. Tik-Tok) galima lengvai rasti kitų žmonių, kopijuojančių „Squid Game“ serialo epizodus,  variantų. O tai reiškia, kad vaikai gali tarpusavyje kalbėtis apie serialą ir gali seriale matytus žaidimo elementus perkelti į žaidimo aikštelę.

Kaip reaguoti, jei vaikai žaidžia „Squid Game“? Ir koks yra geriausias būdas kalbėtis su savo vaikais apie „Squid Game“? Komentuoja „Erudito licėjaus“ psichologė Virginija Rekienė.

Psichologė Virginija Rekienė
Psichologė Virginija Rekienė

Kalbantis su vaiku svarbiausia yra mūsų suaugusiųju reakcijos – kaip mes kalbamės su vaiku. Kalbėkimės su vaiku su smalsumu, jautrumu, noru klausytis ir noru suprasti. Stenkimės vaikams neriekaištauti („kodėl taip padarei“) ir nemoralizuoti („blogai, kad…“). Svarbu sukurti saugumo atmosferą, juk tokio pokalbio tikslas – kad vaikai mus suaugusiuosius suvoktų, kaip pagalbos šaltinį, dalintųsi su mumis savo jausmais ir mintimis, o tai įmanoma tik saugioje aplinkoje.

Kaip pradėti pokalbį su vaiku? Labai paprastai ir natūraliai, pavyzdžiui: „Pastaruoju metu labai daug kalbama apie tą naują serialą „Squid Game“. Papasakok man, o ką tu apie tai girdėjai“.

Tokiu būdu suprasite, kaip, ko ir kiek vaikas jau žino. Tokio pobūdžio pokalbis atlieka funkciją „kalbėk ir blokuok [žiūrėjimą]“,  o ne „kalbėk ir skatink [žiūrėjimą]“.

„Squid game“ kadras / Scanpix nuotr.
„Squid game“ kadras / Scanpix nuotr.

Taip pat svarbu suprasti, ką vaikas galvoja ir kaip jis jaučiasi. Šiuos dalykus sužinosime užduodami klausimus: „Ką tu manai apie serialą / susidomėjimą juo / kad kiti vaikai žaidžia, kad tu žaidi ir pan.?“ „Kaip tu jautiesi dėl to, ką matei, girdėjai, kalbėjot ar darot ir pan.?“

Būtinai pakalbėkite apie tai, kaip mes visuomenėje (klasėje, šeimoje) elgiamės vieni su kitais (draugiškai, pagarbiai, empatiškai ir pan.). Pasikalbėkite, kaip yra priimtina elgtis su kitais, kai žaidžiame žaidimus. Labai geras pavyzdys, kaip per sporto rungtynes žaidimo dalyviai, kurie nusižengia žaidimo taisyklėms (stumdosi, mušasi ir kitokiomis nepagarbiomis formomis bando laimėti) yra laikinai arba visam laikui šalinami iš žaidimo.

Būtu puiku, jei su vaikais pasikalbėtumėte apie tai, kas yra serialas, filmas, kuo jis skiriasi nuo realaus pasaulio. Pasikalbėkite apie tai, kas yra grimas, filmo dekoracijos. Galite parodyti vaizdus iš filmavimo aikštelės, aktorių nuotraukas realiame gyvenime. Tokiu būdu padėsime vaikams suprasti kas yra realybė ir kas yra meninės priemonės, kurių būdų kažkas paryškinama, išskiriama, akcentuojama. Svarbu kalbėti, kad serialas, filmas, žaidimas nėra realybė, nors atrodo ir labai realistiškai.

Tėvams taip pat svarbu vaikui aiškiai įvardinti, kad serialas gali žmonėms, o ypač vaikams, sukelti ir labai nemalonius jausmus. „Suprantu, kad tai ką tu matei, girdėjai ar darei tau gali kelti baimės jausmą, tau gali būti neramu ir nesmagu, aš visada pasirengęs tau padėti“. Turėkime mintyje, kad vaikas gali ne visada jausti patogiai įvardindamas mums, kaip jis iš tikrųjų jaučiasi (pvz. bijau, nerimauju), nes galbūt iš savo bendraamžių vaikas girdi visiškai priešingas idėjas (pvz., tai pats geriausias ir smagiausias dalykas).

Naujausi straipsniai