V.Genytė atskleidė vieną iš geros savijautos ir grožio paslapčių: kas rytą – tų pačių pusryčių ritualas

Vaida Genytė
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-11-15 12:08
Žinoma dainininkė ir TV laidų vedėja Vaida Genytė (45) tvirtina, jog su bėgančiais metais vis labiau ima rūpintis savo sveikata. Ir nors moteris spinduliuoja grožiu ir moteriškumu, Vaida sako paslapties didelės neturinti – svarbiausia mokėti įsiklausyti į organizmo poreikius.

Virškinimo sistemos ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių žmogaus gyvenime. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, net kas dešimtas pacientas turi bėdų su virškinamuoju traktu. Vieną didžiausių įtakų žarnyno veiklai ir sveikatai lemia tai, kada, kaip ir kuo maitinamės.

Tam pritaria ir dainininkė, laidų vedėja Vaida Genytė. Moteris pasakoja, jog ji jau ne vienerius metus įsiklauso į savo organizmą ir valgo tik tada, kai išalksta.

Vaida Genytė/Aleksandro Broko („Culture Bridge“) nuotr.
Vaida Genytė/Aleksandro Broko („Culture Bridge“) nuotr.

„Mano diena prasideda nuo vandens, o tada – kava su šokolado gabalėliu. Tokie yra mano pusryčiai, nes rytais ar dienos metu aš alkio nejaučiu ir net nebandau organizmo pertvarkyti. Alkį pradedu jausti tik antroje dienos pusėje, todėl vakarienė mano namuose būna didelė ir soti“, – TV laidoje „Sveikatos medis“ mitybos ypatumais dalijasi V.Genytė.

Moteris neslepia, jog privalgius sunkaus maisto, suprastėja ne tik savijauta, bet ir miego kokybė. Koncertų ar filmavimų metu nėra lengva reguliariai sveikai maitintis, tačiau Vaida deda visas pastangas, jog rinktųsi tik jos organizmui tinkamą maistą.

„Jeigu vėlų vakarą užvalgau sunkiai virškinamo maisto, tai labai atsiliepia miego kokybei. Skrandis jaučiasi lyg būtų pilnas smėlio, todėl gerai išsimiegoti nepavyksta ir kaip įmanoma, stengiuosi šito jausmo išvengti“, – teigia ji.

Vaida Genytė / V.Graužinytės nuotr.
Vaida Genytė / V.Graužinytės nuotr.

Žmogaus virškinimo sistemos veikla priklauso nuo žarnyne esančios mikrobiotos. Tai žarnyno mikroorganizmų visuma, kurią sudaro apie 2 kg įvairiausių rūšių gerųjų bakterijų. Pasak gydytojų, žarnynas turi nuosavą nervų sistemą, kurioje neuronų daugiau nei smegenyse, todėl sustreikavus virškinimui, sustreikuoja ir bendra žmogaus savijauta.

„Ypač storoji žarna 80 proc. savo maisto medžiagų gauna iš žarnų turinio, todėl tas turinys turi būti pilnavertis. Jeigu žmogus negauna ertminių maisto medžiagų, atsiranda uždegimas. Net kuomet dėl kitų ligų žmogus yra maitinamas per veną, vis tiek stengiamės kiek galima daugiau maisto duoti per burną, kad žarnų epitelis gautų maisto iš vidaus“, – teigia laidos „Sveikatos medis“ pašnekovas, VU Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas prof. Jonas Valantinas.

Didelis kiekis skaidulinių medžiagų randamas kviečiuose, avižinėse kruopose, pupelėse, avietėse, datulėse, figose, džiovintose slyvose ar abrikosuose.

Esant bėdų dėl virškinimo, gydytojai rekomenduoja virškinimo fermentus, kuriuos žmogus įprastai turėtų gauti su žaliu, augalinės kilmės maistu. Augalinės kilmės virškinimo fermentai yra natūrali maisto skaidymą palaikanti priemonė. 

Didelis kiekis skaidulinių medžiagų yra randamas kviečiuose, avižinėse kruopose, pupelėse, avietėse, datulėse, figose, džiovintose slyvose ar abrikosuose. Taip pat didelis skaidulų šaltinis yra balkšvųjų gysločių luobelėse, kurios žmogaus žarnyne formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį, palengvindamos jo pasišalinimą.

„Kiekvienas turi stebėti savo svorį ir jeigu jis pradeda didėti, dažniausiai imama badauti. Tačiau mano pasiūlymas yra maisto porciją dalinti į dvi dalis ir antrą dalį atiduot savo priešui. Nėra kitokių dietų, nei pagal mėnulio fazes, nei pagal kraujo grupes. Dar blogiau, kuomet pradedama vartoti šlapimą varančius produktus, tai tik organizmo alinimas, o pagrindinis dalykas yra maisto kiekis: jeigu svoris ima didėti, maisto kiekį reikia mažinti“, – sako prof. Jonas Valantinas.

Vaida Genytė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Vaida Genytė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, jog lietuviai vartoja per mažai ląstelienos: tik 18 g per parą, kai sveikam žmogaus organizmui reiktų 25-30 g. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas yra ilgiau virškinamas, todėl ne taip greitai išalkstama.

„Buvo laikas, kai nelabai galvodavau ką valgau, tačiau dabar tikrai tas rūpestis labai aktyvus ir svarbus. Aš kartais sulaukiu klausimų, kaip man pavyksta išlaikyti gražią figūrą, tačiau kiekvienos moters gera savijauta priklauso ne nuo to, kas yra lėkštėje, o nuo to, kaip mes gyvenam. Man svarbu yra gerai išsimiegoti, turėti savyje daug pozityvo ir geros nuotaikos“, – žvalumo receptu dalinasi V.Genytė.

Medicinos laida „Sveikatos medis“ – sekmadieniais, 15 val. per TV8.

Naujausi straipsniai