Užkalniui tikrai jūra iki kelių. Penkių knygų autorius, taip pat skaitomų (ir skandalingų) tekstų rašytojas jau seniai skandina agoniją fotoaparato mygtuke. Kiekvienas menininkas prieina liepto galą: pirmąją personalinę parodą.
Išgarsinęs Vilnių Frank’o Zappos skulptūra, menininkas Saulius Paukštys sugalvojo tai, ko daugelis nedrįstų – eksponuoti Užkalnį: „Andriaus fotografijos – nelyginant archeologiniai kasinėjimai – apnuogina ir išgrynina mūsų jausmus, įžvalgas ir kasdienybės akimirkas. Tarsi visa tai jau esame matę – tarsi visa tai jau esame pamiršę – o Andrius nupučia dulkes nuo spalvų ir formų tarsi sakydamas – imkite ir džiaukitės“.
Užkalnis pavadino parodą „Asmeninis Jėzus – Personal Jesus“. „Kažkada Išganytojas prikišamai rodė ir aiškino dalykus žmonėms, baksnodamas pirštais ir dėstydamas savo tiesą. Aš būsiu jūsų asmeninis Jėzus, rodydamas pasaulį, kurio nepastebite“, – sako Andrius Užkalnis, sprogdindamas kuklumo bombą. Į atidarymą jis sukvietė visus, kam įdomus Užkalnis ir kas – galbūt – norės parsinešti namo kruopelytę šio publicistikos evangelisto.
Andrius Užkalnis visur vis kitoks – straipsniuose, laidose, filmų recenzijose – ir tikrojo niekas nepažįsta. Niekada savęs nevadinęs fotografu, jis nuolatos fotografuoja, žvelgdamas į daiktus ir detales, kurie mums po akių ir po kojų kasdien. Jo knygos aptaria laiko nuzulintus objektus, papročius ir požiūrį, o nuotraukose – daiktai ir vaizdai, iš žmonių gyvenimo.
„Ne fotoaparatas, bet fotografas kuria paveikslus“, – nuolatos kartoja Andrius savo mokytojo iš Kalifornijos, Ken Rockwell, žodžius. Jis fotografuoja senais Nikonais, nauju Fujifilm ir telefonu iPhone – jis nekenčia, kai kas nors klausia apie kameras ar objektyvus. Tapytojo juk niekas neklausia, kokius teptukus jis naudoja.
Ciklas „Atradimai“. Andriaus Užkalnio fotografijų paroda „Asmeninis Jėzus“ balandžio 15-ąją bus atidaryta galerijoje „Oslo Namai“ Vilniuje.