„Naujieji tegu palaukia, dabar reikia galvoti apie Kūčių ir Kalėdų stalą. Kai liekame namuose, norisi, kad jis būtų stebuklingas, kad sujungtų prie jo sėdinčius žmones. Malonumų mums liko tiek nedaug“, – sako bene garsiausios maisto gaminimo įmonės „Taurakalnis“ kūrybos vadovė Monika Čereškaitė. Ji neabejoja, kad per šventes kylantys nostalgijos debesys kartu su maistu į namus atskraidina vaikystės kvapus ir skonius.
Gero maisto jausmą Monika sako užsiauginusi tėvų namuose, – mama, „Taurakalniui“ ilgus metus vadovavusi Irena Čereškienė, dukrą dažnai imdavo kartu į restoranus ir maisto gaminimo konkursus, kuriuose jai tekdavo teisėjauti. „Šešerių pirmą kartą paragavau alyvuogių ir jas pamėgau“, – šiandien prisimena Monika ir sako, kad smalsumas ją nuolat kvietė ragauti įvairiausių maisto produktų ir patiekalų.
Septyniolikos pradėjusi dirbti kartu su mama, Monika „Taurakalnyje“ ir liko. Šį sausį bus trisdešimt metų, kai drauge su komanda ji stebina naujais skoniais, įdomiausiais patiekalais, kuriuos valgytojai užsako ir asmeninėms šventėms, ir didžiausiems, svarbiausiems Lietuvos renginiams. „Didieji renginiai šiandien – tik prisiminimai“, – apgailestauja Monika ir pasakoja, kad pavasarį, kai suruošė patiekalus paskutiniam prieš pirmąjį karantiną, komanda paklausė: o kas – toliau?
„Reikėjo skubiai galvoti, – prisimena. – Pirmoji mintis buvo paprasta: jei žmonės neateina pas mus, tai mes pas juos ateikime. Su visais savo patiekalais“.
Tą pačią dieną Monika rado žmogų, kuris galėtų „Taurakalniui“ sukurti patiekalų ir maisto produktų svetainę.
„Ji nebuvo tobula, tačiau www.valgyknamie.lt per pirmąjį karantiną mus išgelbėjo. Užsidarę namuose, žmonės iš pradžių daug gamino, mėgavosi naujais receptais ir virtuve, tačiau po kurio laiko pramoga virto kasdienybe, paaiškėjo, kad ne visada užtenka noro, laiko ir fantazijos. Štai čia mes ir išėjome į areną“, – šypsosi nei verslo, nei maisto gamybos idėjų nestokojanti moteris.
Per vasarą internetinė „Taurakalnio“ svetainė Valgyknamie.lt sustiprėjo. Radosi daugybė gerbėjų, kuriems Monikos idėja apie tai, kad šviežią, ką tik paruoštą ir į namus atgabentą maistą tereikia užbaigti savo virtuvėje, labai patiko.
„Įsivaizduokite: blyneliai iškepti, varškė paruošta, tereikia ją sudėti į lietinius, suvynioti ir pakepti. Kelios minutės ir karštutėliai garuoja ant stalo. Norisi cepelinų? Valio! Paruošti tarkiai viename maišelyje, mėsa – dėžutėje, kitoje – krakmolo ir druskos mišinys. Sėdam prie stalo ir lipdome!“
Verslą į internetą perkėlę „Taurakalnio“ vadovai atidžiai stebėjo, kokius patiekalus labiausiai mėgsta maistą į namus užsakantys žmonės. Paaiškėjo, kad interneto svetainėje turėtų rastis ir ypatingų patiekalų, kuriuos jie buvo įpratę valgyti restoranuose. Šitaip į meniu buvo įtraukti žemoje temperatūroje gaminti jaučio žandai, Maroko prieskoniais gardinta vištiena, rytietiško skonio žuvis, įdaryti kalmarai, mėsos ir žuvies tartarai. Šiandien interneto svetainės meniu galima rasti apie 70 skirtingų patiekalų.
Gerą maistą ypač vertinanti moteris džiaugiasi, kad jos idėja palengvinti kasdienę maisto gamybą namuose ir suruošti šventinį stalą, sulaukė gerų atsiliepimų.
„Po švenčių pristatysime dar vieną naujieną – bus galima susikurti savaitės meniu ir kasdien užsisakyti vis kitokių patiekalų. Maistą gaminame tik tuomet, kai gauname užsakymą, taigi, atkeliauja į namus jis ypatingai šviežias“, – sako Monika.
Svarbiausia jos idėja – leisti valgytojams prisiliesti prie maisto, kurį jie užsisakė Valgyknamie.lt svetainėje.
„Net sunku įsivaizduoti, kiek daug yra nemokančių arba nemėgstančių, arba laiko gaminti neturinčių žmonių. Manęs jau seniai nestebina klausimai: kaip kepti lietinius su varške – keptuvėje ar orkaitėje? Berti druskos į aliejų, ar neberti? Aliejų keptuvėje įkaitinti, ar dėti į šaltą?“ – juokiasi Monika ir priduria, kad kartu su patiekalais atkeliauja tikslios instrukcijos, kaip teisingai juos pasiruošti.
Pati ji labiausiai mėgsta gaminti Pietryčių Azijos patiekalus, jų „Taurakalnio“ meniu netrūko ir anuomet, kai Monikos komanda ruošdavo didžiausius pokylius.
„Krizės keičia valgytojų įpročius, – ji neabejoja. – Prieš karantiną kartais nė nebežinodavai, ką siūlyti – visiems norėjosi kažko ypatingo, egzotikos. Šiandien matau, ką kita – žmonės grįžta prie šilto, jaukaus maisto, ieško suprantamų, išgrynintų ir, žinoma, skanių dalykų. Kūčių stalui paruošiau savo vaikystės meniu. Jis gal kiek transformavosi, tačiau yra viskas, ko reikia tradicinei, bet ypatingai Kūčių vakarienei ir Kalėdų stalui: ir pyragėliai su grybais, ir spanguolių kisielius, ir aguonų pienas su kūčiukais, ir ikrai, ir „Olivjė“ salotos su krabų mėsa, ir drebučiuose ruoštas eršketas.“
Vaikystės švenčių skonis ir noras juo dalintis su kitais, Monika sako, veda į priekį. Kad ir kokie neramūs laikai būtų, juk nėra nieko brangiau, nei prie švenčių stalo pakviesti sveikus artimiausius žmones. „Na, o jei jie – kitame miesto gale ir galimybės susitikti nėra, – šypteli, – juk visada galime šventę jiems atsiųsti į namus“.
