„Nesu didi gamintoja, bet artėjant Velykoms užplūsta įkvėpimas ruošti tradicinius mūsų šeimos velykinius patiekalus“, – prisipažįsta „UNICEF Lietuva“ vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė. Virtuvėje suktis jai padeda vyras choreografas, režisierius Marijanas Staniulėnas.
„Tradicija atėjo iš močiutės, jos sesers. Tais laikais stalai nebūdavo labai nukrauti, patiekalai – paprasti, šeimoje vadovautasi: gyveni ne tam, kad valgytum, bet valgai tam, kad gyventum. Tačiau estetinė pusė būdavo itin svarbi: būtinai krakmolyta balta staltiesė, viskas gražiai serviruota. Promočiutė buvo siuvėja – dukroms įdiegė estetiką. Man tai taip pat svarbu. O virtuvėje stengiamės ruošti ką nors paprasto: aptepei, įtrynei ir pašovei į orkaitę“ – pasakoja Jovita.
„Gaminame kartu, padėdami vienas kitam“, – juvelyriškai pjaustydamas patiekalo ingredientus šypsosi Marijanas.
Nors darbo ir pašaukimo reikalais Jovita išmaišė visą pasaulį, deja, kelionės egzotiškų vėjų į poros virtuvę neatpūtė – su misijomis Lietuvos UNICEF vadovei lankytis tenka skurdžiose šalyse, kur badauja vaikai, tad ir galimybių parsivežti svečių šalių receptų nebūna.
ŠVENTINĖ ŠALTIENA
„Velykinis stalas neįsivaizduojamas be tradicinės šaltienos. Ją išsivirti reikia iš vakaro.“
1 kiaulienos karka
2 paršelio kojos
1 didesnė svogūno galva
2 morkos
žiupsnis juodųjų pipirų grūdelių
keletas kvapiųjų pipirų grūdelių
2 laurų lapai
druskos – pagal skonį
Patiekti:
baltųjų ar raudonųjų krienų
1. Iš vakaro nuplautą ir nuvalytą kiaulieną Jovita sudeda į puodą, užpila šaltu vandeniu, užvirina, kelias minutes paverda, nuovirą išpila, mėsą nuplauna ir sudeda į švarų puodą. Į jį nukeliauja per pusę perpjautas svogūnas, dvi nuskustos morkos, prieskoniai, druska. Jovita į puodą pila tiek šalto vandens, kad jo būtų per du pirštus virš kiaulienos, ir užkaičia. Verda, kol nuo kaulų nukrinta mėsa. Ją ir morkas išgraibo iš sultinio, nuo kauliukų nuima likusią mėsą ir palieka vėsti dubenyje. Kauliukus sudeda atgal į sultinį ir dar verda apie valandą. Per tą laiką susmulkina mėsą, smulkiais kubeliais supjausto morkas.
2. Baigusį virti sultinį perkošia per smulkų sietą. Į skaidrų nuovirą sudeda mėsą ir morkas, ragaudama dar pasūdo ir įvairiai išpilsto: dalį į vienos porcijos indelius, dalį – į didesnius ir mažesnius stiklinius indus su dangteliais. Šaldytuve per naktį sustingusią šaltieną į stalą patiekia su naminiais baltaisiais ir raudonaisiais krienais.
SILKĖ PATALUOSE
„Šio patiekalo ingredientus būtina pjaustyti labai delikačiai – smulkiai: nuo to priklauso jo skonis.“
5 kiaušiniai
3 stambios ar 5 smulkesnės morkos
2 silkės: „Silkes būtinai perku visas – su galvomis ir uodegomis! Jos nesūrios – nereikia mirkyti, todėl skonis labai geras“
1 didelis ar keli maži svogūnai
2 rūgštūs vidutinio dydžio obuoliai
mėgstamo majonezo
Pirmiausia užkaičiami kietai virti kiaušiniai ir nuplautos, bet neskustos morkos. Kol Jovita valo, lupa ir smulkiais dryželiais pjausto silkes, Marijanas itin smulkiais kubeliais supjausto svogūną, nuluptus obuolius ir virtas morkas sutarkuoja burokine tarka, kiaušinius, atskyręs baltymus nuo trynių, supjausto smulkiais kubeliais. „Produktus susluoksniuoti galima dviem būdais: tradiciniu – į silkinę ar dubenį – arba atskiromis porcijomis į stiklinius ledų indelius“, – imdamasi šio darbo pataria Jovita. Indo dugną gražiai iškloja silkėmis, viršų aptepa majonezu: „Jo reikia nedaug – tik tiek, kad sudrėkintų visus sluoksnius“, gražiai paskleidžia svogūnus, aptepa majonezu, sudeda obuolius, vėl aptepa majonezu, deda morkas, šįkart tepa storesnį majonezo sluoksnį, viršų apibarsto kiaušinių baltymais, ant jų suberia trynius.
PRIŠPIKUOTAS KIAULIENOS KEPSNYS
„Kepsnį būtina marinuoti per naktį.“
1 ½ kg kiaulienos kumpio
1 sauja džiovintų slyvų
majonezo aptepti
tyro alyvuogių aliejaus apšlakstyti
Marinatui:
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų ar jų mišinio, kas mėgsta – gali pridėti ir kvapiųjų pipirų
česnako – pagal skonį
1 sauja kmynų
Garnyrui:
„Garnyras – kiekvienos šeimininkės fantazija. Myliu Afriką, todėl patieksiu su virtomis saldžiosiomis bulvėmis. Kadangi kepsnys kimštas džiovintomis slyvomis, labai tiks šviežios slyvos ir šilauogės“
1. Iš vakaro Jovita kumpį gerai įtrina druskos, pipirų, smulkintų česnakų bei kmynų mišiniu ir palieka šaldytuve. Likus maždaug pusantros valandos iki ateinant svečiams, įkaitina orkaitę iki 220 laipsnių. Džiovintas slyvas nuplauna ir užmerkia: „Turi pamirkti bent 10 minučių.“ Išmirkusias nusunkia, nusausina popieriniu rankšluosčiu. Į kumpio viršų gilokai įsmeigia peilį plonais ašmenimis, apsuka maždaug 180 laipsnių kampu, ištraukia, į susidariusią skylę sugrūda džiovintą slyvą. Taip prismaigsto, prišpikuoja visą kumpio paviršių. Aptepa kepsnį majonezu, apšlaksto alyvuogių aliejumi, deda į kepimo rankovę, kraštus užriša siūlu.
2. Į kepimo skardą įpila puodelį vandens: „Jo kepimo metu reikia nuolat papildyti“, deda kepsnį ir pašauna į įkaitintą orkaitę. Po valandos Marijanas šakute nuplėšia kepimo rankovę. Nuolat apšlakstydamas susidariusiu sultiniu, kiaulieną kepa dar apie pusvalandį, kol gardžiai apskrunda. Per tą laiką išverdamos saldžiosios bulvės – kadangi turimos dvi stambios, perpjaunamos skersai pusiau, užpilamos verdančiu vandeniu ir verdamos, kol suminkštėja. Dar karštas nusunktas bulves Marijanas nulupa, supjausto griežinėliais. Į stalą kepsnį Jovita patiekia apsuptą saldžiųjų bulvių griežinėlių, šviežių slyvų puselių ir šilauogių.
