„Naktį pabudau nuo gaisrininkų smūgių į mano aukšte įsikūrusį kaimynų butą. Su chalatu išėjęs į laiptinę ėmiau stebėti situaciją. Užsienietis studentas buvo iškvietęs tarnybas, kai grįždamas namo pamatė degančias duris. Padėjau jam susikalbėti su gaisrininkais, kurie nekalbėjo angliškai“, – apie nakties įvykius pasakojimą pradėjo režisierius R. Zabarauskas. Jo balkone kabo solidarumą LGBT bendruomenei išreiškianti vaivorykštės vėliava. Atvykusi pareigūnė pribloškė režisierių, kai užuot ieškojusi kaltininko, dalijosi dviprasmiškais patarimais.
„„Tai nusiimkit tą vėliavą, kol visas namas nesudegė“ – taip vakar trečią ryto man tarė policininkė, laiptinėje dar jaučiant aitrių dūmų kvapą. Manau, kad toks pasakymas išduoda apie Lietuvos policijos nepasirengimą dirbti su neapykantos nusikaltimais ir jų aukomis, todėl noriu pasidalinti šia istorija.
Naktį pabudau nuo gaisrininkų smūgių į mano aukšte įsikūrusį kaimynų butą. Su chalatu išėjęs į laiptinę ėmiau stebėti situaciją. Užsienietis studentas buvo iškvietęs tarnybas, kai grįždamas namo pamatė degančias duris. Padėjau jam susikalbėti su gaisrininkais, kurie nekalbėjo angliškai.
Iš pradžių atrodė, jog gaisras tęsiasi ir viduje – apėmė baimė. Po kiek laiko, laimei, grįžo to buto nuomininkės. Atidarius duris, paaiškėjo, jog niekas pačiame bute nedegė, niekas nenukentėjo. Vadinasi, buvo specialiai padegta buto išorė – kilimėlis, durys, laiptinės grindys.
Gaisrininkų darbą pratęsė policininkai. Pasinaudodamas proga, norėjau policininkams išdėstyti savo kontekstą, kad tai būtų apsvarstyta jų tyrime. Juk visai neseniai buvo panašiai padegtas LGL ofisas ir Vladimir Simonko butas. Būtent iš solidarumo prieš savaitę iškabinau vaivorykštės spalvų vėliavą, paskelbiau apie tai viešai. Neapykantos nusikaltimai yra žiaurūs tuo, jog įbaugina visą bendruomenę, kurią paliečia. Tad natūralu, jog ir aš, pamatęs šį gaisrą, turėjau nuogastavimų. NETEIGIU, kad šis padegimas buvo skirtas mums, tuo labiau, kad šio buto langai išeina į kitą pusę. Vis dėlto sutikite, kad tokia versija, neradus kitų motyvų, gali būti verta dėmesio. Ypač turint omeny, kad LGL padegėjai kol kas nėra surasti.
Deja, policininkė nenoriai priėmė mano istoriją. Iš pradžių pertraukė, kvestionuodama, kaip tai susiję. Paskui tiesiog liepė man nusiimti vaivorykštės vėliavą. Pasakiau, jog jos komentaras nėra adekvatus. Ji pakartojo nusiimti vėliavą, nes jai rūpi namo saugumas, ir pasakė cituotus žodžius: „nusiimkit, kol visas namas nesudegė“. Tai nepadėjo man pasijusti saugiau ar geriau. Pasijutau pažemintas už savo bandymą padėti policijai tirti nusikaltimą. Mano prašymu, policininkas visgi užsirašė mano vardą ir pavardę bei telefono numerį, kad esant reikalui, galėtų kreiptis.
Aš atsisakau bijoti ir atsisakau tylėti.
Vėliavos tikrai neketinu nusiimti.
Kviečiu jus irgi išsikabinti vaivorykštės vėliavą savo balkone ar lange, kad palaikytumėte Lietuvos LGBT+ bendruomenę.“