Linutė – tokia mažybine forma mane vadina aplinkiniai, nors man jau 26 metai. Plėšyti džinsai, konversai, maikutė juokingu užrašu ir plati šypsena verčia gatvės praeivius galvoti apie nerūpestingą ir laimingą gyvenimą. Leidžiu sau suprasti, kad mažos raukšlės neišduoda skaudžios patirties vaikystėje, o šiandien mano gyvenimas galbūt netobulas, bet iš tiesų – laimingas.
Vaikystėje su pavydu nužvelgdavau laimingas šeimas: tėvai palaiko vienas kitą, bendrauja su vaikais, lankosi mokyklos renginiuose ir stebi mergaičių šokių pasirodymus, leidžia lankyti visus mokamus būrelius. Man tai buvo kažkas wow! Nes mano tėvai pykdavosi tarpusavyje, mačiau smurtą namuose.
Sau visada kartojau, kad mano namuose smurto, finansinio nepritekliaus ar nelaimingų vaikų nebus. Pirmiausia raginau mamą bėgti kuo toliau ir ieškoti laimės svetur. Tada užsienis priminė kino filmus... Kol mama sunkiai dirbo Ispanijoje, aš gyvenimą kūriau savarankiškai (na, su močiutės priežiūra). Būdama paauglė žinojau visas dėvėtų drabužių parduotuves Alytuje, nes būtent ten atrasdavau už prieinamą kainą drabužius, kuriuos galėjau dar paturbinti močiutės siuvimo mašina. Ne vieną drabužį parduodavau bendraamžėms ir taip galėjau sau leisti lankyti šokių būrelį (juk kelių litų reikėjo sceniniams drabužiams ar išvykoms į konkursus).
Senoje mokyklos aktų salėje po pamokų ilgai šokdavau, nes žinojau, kad namie niekas nelaukia, o ir muzikinio centro tokio neturėjau. Kada buvau vienuoliktokė, mažytės mergaitės ateidavo šokti pas mane. Nors draugės sakė, kad už tokias paslaugas mergaičių tėvai turi sumokėti – nedrįsau prašyti, nes galbūt jų finansinė padėtis tokia kaip mano... Negalėjau stabdyti mažų svajonių.
Po alinančių treniruočių ir sėkmingų pasirodymų mokykloje ir miesto mastu, išvažiavau pas mamą. Tada nemąsčiau standartiškai ir universitetas nebuvo mano siekiamybė, kaip daugeliui lietuvių. Nors man draugai kartojo, kad užsienyje nieko nepasieksiu, buvau įsitikinusi, jog sunkus kelias mane atves į tinkamą vietą.
Taip, atvykusi į Ispaniją buvau eilinė emigrantė. Pradžioje dienomis šokdavau vienoje vietinėje šokių mokykloje su vos ne per pusę jaunesnėmis mergaitėmis, o vakarais dirbdavau degalinėje operatore. Darbe vis galvojau, ar tai nėra dugnas? Neturėjau bendraamžių draugių, o šokti mokausi su paauglėmis! Tačiau atėjus į repeticiją vėl užplūsdavo gera emocija, kuri sielą vėl nuramindavo.
Šiandien mokau šokti kitus. Tapau pedagoge, ką tik sukūriau šeimą. Nors jaunystėje mane vijosi juodi debesys – nepriteklius, tėvų nebuvimas šalia, emocinis nestabilumas – šiandien drąsiai sakau, kad pas mane tik saulė šviečia! Po sunkaus darbo likau įvertinta, bet su pasididžiavimu apie tai galiu kalbėti tik šiandien. O šokių aikštelėje dar yra kur tobulėti, tik dabar „tobulinu“ savo mažąją princesę Gabrielę ir vyrą Mantą.
Dalyvauk SMARTHIT rengiamame konkurse SIEKIANTIEMS TOBULYBĖS: papasakok istoriją, kas tau yra tobulybė ir kaip jos sieki. Siųsk savo istoriją, fotosesiją ar vaizdo įrašą el. p. siekiantiems.tobulybes@zmones.lt iki gegužės 23 d.
Tavo gauta istorija bus patikrinta zmones.lt portalo kalbos redaktorių komandos ir jei nepažeis konkurso sąlygų bus publikuota zmones.lt portale per 24 val. nuo jos gavimo el. p. siekiantiems.tobulybes@zmones.lt ir už ją nuo gegužės 24 d. iki birželio 3 d. galės balsuoti portalo zmones.lt skaitytojai.
Pagrindinis konkurso prizas – Apple smart watch Series 3 38mm Silver Aluminum Case with Fog Sport Ban, kuri bus įteikta konkurso nugalėtojui.