Triukšmas yra vienas didžiausių streso priežasčių. Ypač nuo jo kenčia tie, kurie gyvena didmiesčiuose: prie miesto balso dar prisijungia radijas, televizija, aplinkinių ir mūsų pačių klegesys. Net jei nekalbame, galvoje tauškia mūsų protas...
Tyla žmogui reikalinga lygiai taip pat kaip ir grynas oras, fizinis aktyvumas, valgis ir malonios emocijos. „Tyla nėra vien triukšmo nebuvimas“ – savo knygoje „Tylos knyga“ rašo Sara Maitland. – Esu tikra, kad mes, kaip visuomenė, savo vis labiau tylos vengiančioje kultūroje prarandame kai ką vertinga.“
Prisiminkite per pastarąsias tris paras vykusius pokalbius, laidas, filmus, socialinių tinklų įrašus. Ar ši informacija praturtino jus, ar išsekino? Jaučiatės persivalgę ar alkani?
Meditacinio centro įkūrėjas ir daugelio knygų apie dzenbudizmą autorius, budistų vienuolis Thich Nhat Hanh‘is įsitikinęs, kad tylos praktikos padeda intensyviau išgyventi jausmus, patirti daugiau gyvenimo džiaugsmo ir malonumų. Paprasčiausia praktika – meditacija. Tačiau prieš pradedant tobulinti savo gebėjimą būti visiškoje tyloje, verta išsiaiškinti, kokie energijos šaltiniai mus maitina ir palaiko balansą. Jų, pasak Thich Nhat Hanh‘io, yra keturi:
* maistas, kurį kasdien vartojame;
* išorės dirgikliai: spauda, televizija, socialiniai tinklai, informacija ir emocijos, kurias gauname verbaliai bendraudami su aplinka;
* valia: pagrindinis motyvacijos šaltinis;
* sąmonė: mūsų pačių mintys ir kitų žmonių mintys (kolektyvinė sąmonė).
Sąmoningai reguliuodami energijų srautą iš šių šaltinių, kai esame nelaimingi, galime grąžinti save į psichologinio komforto būseną.
Dieta protui
Visi gerai žinome, kad tam tikri maisto produktai gali apmalšinti skausmą, nuslopinti įtampą ar net pagerinti nuotaiką. Teisingai „maitindami“ savo emocijas, galime padėti organizmui tapti sveikesniam. „Sensorinis maistas, galimas dalykas, net svarbesnis nei tas, kurį dedame į burną“, – vienoje iš knygų rašo vienuolis. –„Jeigu mes į save kemšame nesveiką sensorinį maistą, tai greitai užteršiame organizmą, išmušame jį iš vėžių sukeliame visų jo sistemų disbalansą.“ Štai kodėl reikia kuo daugiau sąmoningumo kasdienėje mūsų veikloje, ypač komunikuojant su aplinka.
Prisiminkite per pastarąsias tris paras vykusius pokalbius, laidas, filmus, socialinių tinklų įrašus. Ar ši informacija praturtino jus, ar išsekino? Jaučiatės persivalgę ar alkani? Sąžiningi atsakymai taps pirmaisiais žingsniais kelyje į „informacinio-sensorinio“ maisto kokybę. Jūs tiesiog privalote atlikti savo emocijų, pojūčių reviziją, kad suprastumėte, kas jums neteikia sveikatos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Adventas – laikas pabūti kartu
Norėdami gyventi sveikai dažnai eksperimentuojame – valome organizmą nuo cukraus, greitųjų angliavandenių pertekliaus, pasninkaujame. Tikriausiai pastebėjote, kad atsisakę tam tikrų produktų, pabadavę ar apriboję mitybą, imate jaustis lengvumą, emocinį pakylėjimą. Lygiai taip pat organizmą veikia ir informacinė dieta. Kiekvieną dieną mus veikia begalė garsų, vaizdinių. Mūsų protas užterštas, perkrautas, jį būtina reguliariai valyti, leisti atsikvėpti, paleisti baimes ir nerimą, kurių prisikaupia mūsų sąmonėje.
Vieną dieną visiškai nesinaudokite internetu, kitą – nežiūrėkite televizoriaus ir neklausykite radijo. Atsisakykite ir knygų – nieko neskaitykite.
Kaip tai padaryti? Vieną dieną visiškai nesinaudokite internetu, kitą – nežiūrėkite televizoriaus ir neklausykite radijo. Atsisakykite ir knygų – nieko neskaitykite. Jei pavyks išgyventi be interneto, spaudos ir televizijos, turėtų pasisekti ir praleisti dieną be pokalbių (net su artimaisiais). Žinoma, tam geriausiai likti vienumoje. Greitai pastebėsite, kad jūsų galva šviesėja, mintys nebesigrūda lyg avys į gardą, jūsų organizmas atsikrato daugybės informacinių šiukšlių.
Kai nesiliaujama galvoti
Daug nereikalingo triukšmo sklinda ne tik iš išorės. „Netgi kai sėdime visiškoje tyloje, atsiriboję nuo bet kokių dirgiklių, mūsų galvoje vyksta nenutrūkstamas dialogas“, – sako Thich Nhat Hanh‘is. – Mes nuolat „atrajojame“ savo mintis. Begalę kartų permąstydami tą pačią informaciją tik sekiname save emociškai ir keliame stresą.
Vienas veiksmingiausių būdų nutildyti vidinį dialogą yra meditacija. Medituoti reiškia ilsėtis savyje, pajusti šią akimirką. Leisti viskam vykti taip, kaip vyksta, nieko nekontroliuoti. Pasak kai kurių specialistų, gerai atlikta meditacija ir yra tikrasis poilsis. Ne miegas, o meditacija. Thich Nhat Hanh‘is aiškina, kad medituodami turime stengtis neįsileisti negatyvių minčių ir savo protą pripildyti tik teigiamų.
Tiesiog taip ir įsivaizduokite – vaikščiojate po gražią pievą ir sodinate augalus: „pasaulis man geras“ – vienas sodinukas; „esu sveikas ir mylimas“ – antras; „gyventi yra džiugu“ – trečias; „man viskas sekasi“ – ketvirtas, ir t. t. O štai ką rašo vienas garsus amerikietis, dvasinių mokymų ir jogos žinovas Christopheris S. Kilhamas: „Meditacijos metu taip išlaisvinsite dėmesį, kad pajėgsite jį išlaikyti sutelktą į esamą akimirką, kuri yra vienintelis esamasis laikas. Būtent čia, būtent dabar yra laikas, kai mes gyvename. Niekas negyvena vakar ar rytoj; visi mes gyvename dabar. Tikroji meditacijos nauda yra grynas, skaidrus, išvalytas protas.“
Visiškoje tyloje gimsta harmonija
Retai randame laisvo laiko sustoti ir pagalvoti, ką šią akimirką darome ir kodėl, kas esame ir ko siekiame. Šį klausimą užgožia triukšmas aplink ir mūsų galvoje. Esame taip užsiėmę kažkuo svarbiu, kad nerandame laiko stabtelėti ir patikrinti, ar tai, kas vyksta gyvenime, sutampa su mūsų norais ir tikslais. Šią galimybę suteikia meditacija.
Nuramintas protas leidžia garsiau prabilti širdžiai. Būdami tyloje su savimi geriau suprasite save, poreikius, lengviau bus pasirinkti, apsispręsti, tarytum savaime, iš niekur ateis patys geriausi atsakymai. „Meditacija – vienas galingiausių instrumentų subalansuoti kūną ir sielą“, – sako visame pasaulyje žinomas psichosomatinės medicinos specialistas Deepakas Chopra. – Medituodami jūs patiriate ramų sąmoningumą. Šioje ramybėje ir tyloje protas paleidžia senas mąstymo schemas, išsigrynina.“
Tyrimai, atlikti Masačusetso centrinėje ligoninėje, parodė, kad aštuonias savaites trukusi reguliari meditacijos praktika pacientams ne tik padėjo jaustis ramesniais, bet ir pagerino smegenų veiklą: ekspertai fiksavo pokyčius tam tikrose smegenų dalyse, ląstelių suaktyvėjimą zonose, atsakingose už atmintį.
15–20 minučių kasdienės praktikos padės pailsėti nuo sumaišties, pasijusti ramesnei ir laimingesnei.
Meditacijos pradžiamokslis
* Yra daugybė meditacijos būdų, visų jų tikslas yra vienas – padėti persikrauti organizmo kompiuteriui, išsivalyti. Tam reikia laiko, nors keliolikos minučių per dieną. Ir ramios vietos, kur kuo mažiau trukdytų pašaliniai garsai.
* Jei nesate įgudusi medituoti, pradėkite nuo paprasčiausio gilaus atsipalaidavimo: atsigulkite ant kilimėlio, atpalaiduokite visus raumenis, sąnarius, kiek įmanoma atsiribokite nuo minčių ir pagulėkite taip bent dešimtį minučių.
* Geram atsipalaidavimui nebūtina lotoso poza, kuri tik verčia pradedančiuosius jausti fizinį diskomfortą ir trukdo susitelkti į savo vidų.
* Minčių triukšmą puikiai malšina susikoncentravimas į kvėpavimą: pajuskite, kaip įkvepiant pro šnerves įteka vėsus oras, kaip jo prisipildo plaučiai, o kai iškvepiate – jie ištuštėja, o pro šnerves išteka šiltas oras. Jeigu pastebite, kad mintys pradeda suktis apie buitinius reikalus, nesijaudinkite ir nesierzinkite – tiesiog jas stebėkite.
* 15–20 minučių kasdienės praktikos padės pailsėti nuo sumaišties, pasijusti ramesnei ir laimingesnei. Kuo dažniau praktikuosite, tuo greičiau lavės gebėjimas atsipalaiduoti bet kokiose situacijoje, tarkime, automobilių spūstyje, o tam netrukdys jokie garsai. Ilgainiui apskritai galite virsti vaikščiojančia ramybės ir harmonijos oaze, visiškai niekas šiame pasaulyje nesugebės jūsų išmušti iš pusiausvyros.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar įmanoma išmokti atleisti? Padės 4 žingsnių terapija