TV prodiuserį pamilusi „gelbėtoja“ Gerda Stiklickienė: „Jis prie mano karjeros neprisidėjo nė pirštu“

Romantiški jausmai G.Stiklickienę ir A.Žemaitį sieja jau ilgiau nei trejus metus. Nuo pavasario pora drauge gyvena Marijampolėje.

G.Stiklickienės ir A.Žemaičio keliai susikirto prieš septynerius metus, kai Gerda ieškojo darbo, o Andrius – darbuotojo. 

„Dirbau laidoje „Super Lt“. Ruošiausi mesti tą darbą, nes buvau fiziškai išsekusi nuo važinėjimo iš Marijampolės į Vilnių. O jis kaip tik man paskambino... Net nežinau, iš kur gavo mano telefoną, – kažkas parekomendavo. Andrius pasiūlė ateiti į laidą „24 valandos“. Ten siūlė dirbti „už kadro“ – ieškoti temų, rašyti užkadrinius tekstus“, – bendraudama su Žmonės.lt pasakoja G.Stiklickienė. 

Tada ji sutarė su Andriumi susitikti – pasikalbėti apie galimas darbo perspektyvas nutarė prie kavos puodelio. 

„Nei jo vardas, nei pavardė man nieko nesakė. Nežinojau, su kuo einu susitikti... Tik atėjusi supratau, kad čia pažįstamas veidas. Pati žiūrėdavau „TV pagalbą“, taigi Andrių žinojau iš matymo, bet net negalėčiau pasakyti, kad jis man būtų labai patikęs – labiau mėgau Gediminą Jaunių, Agnę Jagelavičiūtę... Jis nebuvo mano favoritas“, – dabar juokiasi moteris. 

Gerda priėmė Andriaus darbo pasiūlymą ir netruko įsisukti į „24 valandų“ virtuvę. Dienomis dirbdavo, o vakarus leisdavo su šeima – tuometiniu vyru ir jųdviejų sūnumi Marku. 

Vis dėlto nors darbe G.Stiklickienei sekėsi puikiai, namuose reikalai ilgainiui pašlijo. Po devynerių metų santuokos ji ir tuometinis sutuoktinis nutarė pasukti skirtingais keliais. Pradžioje jiedu tiesiog ėmė gyventi atskirai, o po metų ir oficialiai nutraukė santuoką. 

Tada į G.Stiklickienės širdį netruko pasibelsti Andrius. „Pradžioje buvome tiesiog kolegos. Kaip į vyrą į jį visai nežiūrėjau... Atrodė toks griežtas vadovas, tiek daug reikalaujantis. Dėl to griežtumo net vengdavau su juo kalbėtis, ir tikrai niekada negalvojau, kad tarp mūsų galėtų kas nors būti, – nuo pradžių pasakoja Gerda. – Bet išsiskyriau su vyru, o Andrius irgi išsiskyręs. Pradėjome daugiau bendrauti. Atsirado simpatija... Pradėjome kartu leisti laiką, kartu ir su vaikais... Viskas išsivystė spontaniškai, bet tikrai savaime.“

Pernai balandį Andrius atsikraustė pas Gerdą į Marijampolę. „Nesureikšminu gyvenamosios vietos. Žinoma, reikėjo svarstyti. Andrius labai norėjo, kad atvykčiau gyventi į Kauną. Bet pirmiausia galvojau apie savo sūnų, kaip jam patogiau... Tada jis nenorėjo kraustytis, nes Marijampolėje gyvena jo tėtis. Be to, čia jis lanko ne tik paprastą, bet ir muzikos mokyklą, chorą, krepšinį... Išsikrausčius reikėtų labai daug ką keisti. Kai pasakiau Andriui, kad tikrai niekur nevažiuosiu, jis pasakė, kad atvažiuos pats“, – šypsosi.

Iš pirmosios santuokos A.Žemaitis turi keturis vaikus. Gerda pasakoja, kad jos sūnus Markas su Andriaus vaikais puikiai sutaria: „Vaikai labai puikiai sutaria. Ir dabar jauniausias Andriaus sūnus su mumis atostogauja... Su visais vaikais bendraujame, dažnai visi kur nors kartu išvažiuojame, pasikviečiame juos pas mus pasisvečiuoti. Jo vaikai labai geri, puikiai išauklėti.“

Kada vestuvės? „Pasikalbame apie tai, bet kol kas nenorime niekur skubėti. Kartu Marijampolėje gyvename nuo balandžio. Dar tikrai galime pagyventi... Susiremontavome namus... O galų gale, jis man dar ir nepasipiršo. Manau, kai pasijaus tam subrendęs, tai ir pasipirš. Gyvendami kartu supratome, kad mūsų „kampai“ nesitrina, puikiai sutariame. Andrius yra labai geranoriškas, šeimyniškas, rūpestingas, rūpinasi savo vaikais. Nors yra tokių, kurie sako, kad jis blogas vyras, nes paliko šeimą. Bet savo vaikams jis kasdien skambina, dėl jų stengiasi“, – sako G.Stiklickienė. 

Ji įsitikinusi, kad piktų kalbų buvo ir bus. Andrius – blogas vyras, jų meilė – tarnybinis romanas, Gerda tik siekė karjeros... Ko tik G.Stiklickienė neprisiklausė. 

„Žmonės visada kalbėjo ir kalbės. Jie niekada nesigilina į detales. Lietuviai tokie yra – negali gyventi neapkalbėję. Mes tiesiog du žmonės, kurie įsimylėjo ir pradėjo kurti santykius. Bet visada atsiranda tokių, kurie ima ieškoti priežasčių... Svarsto, kad jau tarnybinis romanas, tai, matyt, norėjau padaryti karjerą. O Dieve... Aš karjerą pati pasidariau. Mažais žingsniais lipau, daug darbo įdėjau, kasdien į Vilnių važinėdavau, kad tik ko nors pasiekčiau. Andrius nė pirštu prie to neprisidėjo“, – sako ji. 

Ir dabar Gerdai darbe visai ne lengviau: „Man net sudėtingiau. Namuose stengiamės kuo mažiau kalbėti apie darbą, bet tų pokalbių neišvengiame. Manau, lyginant su kolegomis, tai aš daugiausia kritikos išgirstu. Be to, iš manęs daugiau reikalaujama. Net nesakyčiau, kad tai pliusas... Andrius man ne tai, kad padeda, o tik dar daugiau reikalauja.“