Kiekvienas gyvenimo būdas turi savo žurnalą – ir buriuotojų, ir medžiotojų, ir atletų, ir muzikantų. Vis dėlto galvas skarelėmis dengiančios musulmonės ilgai turėjo išsiversti be savo žurnalo – iki šiol. Turkijoje leidėjai atrado laisvą nišą ir pasiūlė blizgų mados žurnalą „Âlâ“, kurio pagrindinė misija – „kova su nuogybėmis“.
Ibrahimą Buraką Birerą, 31 metų turką, supykdė ne įprasti vaizdeliai – ilgos nuogos kojos ir gilios iškirptės. Kad padėtis tapo beviltiška, jį įtikino nuotraukos su peniais ir dirbtinėmis krūtimis. I.B.Bireras jas pamatė viename tarptautiniame madų žurnale, prie straipsnio apie transseksualumą.
Jis nusprendė, kad pasaulyje nebeliko tabu ir kad atėjo laikas pradėti kovoti su „nuogybės diktatu“. Ir geriausias būdas – pasiūlyti alternatyvų mados žurnalą.
„Cosmopolitan“, „Elle“, „Vogue“, „Marie Claire“ – juose tik seksas ir nuoga oda, – piktinasi pamaldus musulmonas. – Jų moto skelbia, kad seksas padeda parduoti. Tačiau mes, ir milijonai moterų visame pasaulyje, manome, kad gali būti ir kitokia mada.“
Naujojo žurnalo redakcija įsikūrusi ramiame gyvenamajame Stambulo rajone Azijos pusėje. I.B.Bireras su 32 metų kolega Mehmetu Volkanu Atay – abu apvalaini vyrukai, mūvintys džinsus ir apsirengę dizainerių švarkais – sėdi prie savo stalų trečiame balto namo aukšte.
Iš nešiojamo kompiuterio garsiakalbių sklinda švelni džiazo muzika. Abu „Âlâ“ direktoriai puikiai nusiteikę – kaip ir dvi priešais juos sėdinčios moterys. Tai Eyma Yol Kara, 28 metų „Âlâ“ – „gražaus gyvenimo būdo žurnalo“ – vyriausioji redaktorė ir Esra Sezi, 24 metų mados redaktorė. Abi moterys – jaunos, patrauklios ir plaukus prisidengusios skarelėmis.
„Cosmopolitan“, „Elle“, „Vogue“, „Marie Claire“ – juose tik seksas ir nuoga oda, – piktinasi pamaldus musulmonas.
Gražiausioji iš gražiausių
Žurnalo, sulaukusio didelio susidomėjimo visoje šalyje, redakcija rengia jau šeštąjį „Âlâ“ numerį. Šis turėtų būti labai sėkmingas – kaip ir visi iki tol buvusieji. Nuspręsta vėl didinti tiražą – nuo 25 iki 30 tūkst. egzempliorių. Tai įspūdingas pasiekimas mados žurnalui, kuris fotografuoja tik modelius su skarelėmis ir reklamuoja tik tas moteriškų drabužių firmas, kurios paklūsta islamiškiems papročiams. „Âlâ“ yra „tesettür“ arba „pridengtos“ mados avanpostas. Žurnalo pavadinimas, primenantis dar Osmanų laikus, reiškia „gražiausioji iš gražiausių“.
Liberalus dienraštis „Radikal“ pavadino žurnalą „Pridengtuoju Vogue“. Pirmasis numeris parduotuvėse pasirodė 2011-ųjų birželį ir kainavo 9 liras (13 litų). Viršelį puošė besišypsanti manekenė, pridengta rožiniu audiniu ir juodais nėriniais, droviai nuleidusi žvilgsnį į grindis. Atvertus žurnalą buvo galima skaityti apie „Vasaros spalvas“, pasigrožėti įsimylėjusių jaunavedžių nuotraukomis ir prisirinkti įvairių patarimų apsipirkinėjant – viskas labai tyra, bet tuo pačiu modernu.
„Iki tol neturėjome patirties žurnalų leidyboje. Mes esame rinkodarininkai, – sako M.V.Atay, kuris, kaip ir jo kolega, į Stambulą atvyko iš Konijos Anatolijos centrinėje dalyje, susigundęs kosmopolitiškojo miesto siūlomomis galimybėmis. – Mes specializuojamės naujų rinkos nišų paieškose.“
Mados žurnalas religingoms, bet vartojimo kultūra persiėmusioms moterims – būtent tokią nišą jiems pavyko atrasti. Jau seniai sėkmės sulaukusios musulmonės vaikšto į savo atskirus grožio salonus ir atostogauja prašmatniuose, vien moterims skirtuose viešbučiuose. Pastaruoju metu vis daugiau pasiturinčių musulmoniškosios buržuazijos atstovų pasirodo madinguose Stambulo prekybos centruose, kurie anksčiau buvo vien pasaulietiškojo elito erdvė.
„Kova su nuogybėmis“
Senasis kultūrinis karas dėl skarelių – kuris iki visai neseniai virė taip nuožmiai, kad galėjo sužlugdyti Turkijos vyriausybę – jau kurį laiką atrodo pamirštas. Dabar turbanus – taip Turkijoje vadinamos galvas dengiančios skarelės – galima išvysti net pasaulietiškiausiuose šalies universitetuose. Ir visiems atrodo savaime suprantama, kad prezidento žmona Hayrünnisa Gül valstybinių vizitų metu visada ryši skarelę.
Pastaruoju metu vis daugiau pasiturinčių musulmoniškosios buržuazijos atstovų pasirodo madinguose Stambulo prekybos centruose, kurie anksčiau buvo vien pasaulietiškojo elito erdvė.
„Yra islamo tikėjimas ir yra musulmoniškasis gyvenimo būdas, – paaiškina M.V.Atay. – Šiais laikais kiekvienas gyvenimo būdas turi savo žurnalą: buriuotojai, sportininkai, medžiotojai, muzikantai. Visi išskyrus prisidengusias moteris. Tai yra, neturėjo iki šiol.“
Penki tūkstančiai „Âlâ“ egzempliorių siunčiami prenumeratoriams užsienyje – tarp jų 1,5 tūkst. į Vokietiją – ir skaitytojų ratas nuolat auga. Žurnalas, manoma, nepaprastai populiarus tarp pamaldžių Vokietijoje gyvenančių turkių. I.B.Bireras sako neatmetantis galimybės pasiūlyti „Âlâ“ versiją vokiečių kalba – ir jis, jo manymu, būtų skirtas ne tik musulmonėms. Šiaip ar taip, priduria vyras, „kova su nuogybėmis“ turėtų būti suinteresuotos visos moterys.
Tačiau iš pradžių naujiesiems leidėjams reikia atsakyti į kritiką – ateinančią ne iš liberalios pasauliečių stovyklos, bet iš religingų teologų. Vienas iš jų pareiškė, kad „Âlâ“ redakcija nesuprato „tesettür“ idėjos. Moters noras save pateikti yra iš esmės priešingas islamui, tvirtina jis – nesvarbu, ar ji tą daro maudymosi kostiumėliu, ar galvos skarele. Musulmonės moterys, toliau dėsto teologas, privalo nuolankiai likti vyrams už nugaros.
„Mes kitaip suprantame islamą, – atsako M.V.Atay. – Mes nemanome, kad moterys turėtų slėptis. Net ir prisidengusiosios šydais turi teisę į stilingą madą.“