Tiek kojinės, tiek pasirinkta data yra ne atsiktinumas. Kovo 21-oji simbolizuoja tai, kas lemia Dauno sindromą – 21-os chromosomos trisomiją (papildomą chromosomą). Dažnam kyla klausimas, kodėl būtent kojinės? Akcijos organizatoriai paaiškina, kad taip yra todėl, kad kojinių forma yra panaši į chromosomų, o skirtingos kojinės simbolizuoja kitoniškumą. Akcentuojama, kad asmenys, turintys Dauno sindromą, visų pirma yra žmonės, o diagnozė yra tik jų dalis.
Toks palaikymas šeimoms reiškia labai daug. Tai didelis visuomenės žingsnis į priekį.
Organizatoriai džiaugiasi, kad dar prieš šią akciją sulaukė ypatingo palaikymo iš garsių Lietuvos žmonių – Skaistės Semenikės, Beatos Nicholson, Emilijos Latėnaitės, Jurgio Brūzgos, muzikos grupių „Arbata“ ir „Žemaitukai“, krepšinio komandos „Neptūnas“ bei kitų.
Ypatingas projektas su Rytas Dance Team šokėjomis
Šiemet vykusiame krepšinio renginyje „Karaliaus Mindaugo Taurė 2019“ žiūrovai turėjo galimybę pamatyti ypatingą pasirodymą: kartu su Rytas Dance Team šokėjomis ilgosios pertraukos metu aikštelėje pasirodė ir dvi Dauno sindromą turinčios mergaitės – Nikita Marija ir Goda. Komandos šokėja Edita Navickaitė prisipažįsta, kad prieš pirmąjį susitikimą su mergaitėmis labai jaudinosi, nes nežinojo, ko tikėtis, tačiau jau po pirmosios treniruotės suprato, kad tai bus išties ne tik ypatingas pasirodymas, bet ir ypatinga patirtis.
„Mes jas mokėme šokti, o jos mus – žiūrėti į viską paprasčiau ir džiaugtis tuo, kas vyksta.
Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę susipažinti su Goda ir Nikita. Jos yra nuostabios mergaitės, tikri saulės spindulėliai. Jos padėjo į viską žiūrėti paprasčiau ir džiaugtis mažais dalykais. Per visas treniruotes jos buvo labai pozityvios ir linksmos, neleido mums liūdėti. Mes tikrai galėjome iš jų daug ko pasimokyti, nes pasiruošimas atėmė nemažai laiko. Nuostabiausias dalykas ruošiantis šiam pasirodymui buvo emocija, nes visi buvo nuoširdžiai laimingi, galėdami būti šio pasirodymo dalis“, – prisimena Edita.
Savanorystė – gyvenimo būdas
Skaistė Semenikė – legendinio realybės šou „Baras“ laimėtoja. Šiuo metu ji yra labiau žinoma kaip menininkė, kurianti originalius paveikslus. Mažai kas žino, kad Skaistė užsiima ir savanoryste. Šiuo metu ji savanoriauja leisdama laiką su proto negalią turinčiais žmonėmis.
„Savanorystė mane lydi jau daugiau nei 15 metų. Tai ne laisvalaikio praleidimo būdas, tai ne kažko ieškojimas. Man tai gyvenimo būdas. Esu savanoriavusi įvairiose įstaigose, o šiuo metu dalis mano gyvenimo ir širdies gyvena Valakampių socialinių paslaugų namuose.
Valakampių socialinių paslaugų namuose atsidūriau per savotišką atsitiktinumą. Paskambinusi šių namų direktorė pasiūlė nupirkti kelis mano tapytus paveikslus, tačiau aš jaučiau, kad jų parduoti negaliu ir nenoriu. Pasisiūliau atvažiuoti ir padėti ten gyvenantiems žmonėms nutapyti kartu. Paveikslus nutapėme, jie apkeliavo beveik visą Vilnių, o tuo tarpu aš nebegalėjau ten nesugrįžti. Ten atradau tikrai kitokį pasaulį. Tik čia iškyla klausimas – o ką iš tikro reiškia kitoks. Man tų žmonių pasaulis atrodo kitoks dėl nesuvaidinto tikrumo. Jie myli iš visos širdies, pyksta taip pat... Jei aš vėluoju atvažiuoti – pyksta, jei neatvažiuoju – įsižeidžia ir tai parodo. Kai atvažiuoju – apkabina ir apipila meile. Kai išvažiuoju, jie stovi ant kelio ir man mojuoja tol, kol nebemato mano automobilio. Niekur kitur nesijaučiu tokia ypatinga, tokia mylima, reikalinga.
Kartu mes linksminamės, tapome, keliaujame ir tiesiog leidžiame laiką kartu. Būnant ten ištirpsta materialus pasaulis. Taip norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių tai patirtų. Žmonės sportuoja dėl savo sveikatos, išvaizdos, bet pamiršta maitinti sielą, pamiršta, ką reiškia realus bendravimas. Man ši savanorystė yra mainai. Tik nežinau kam labiau to reikia – jiems manęs ar man jų.
Kviečiu priimti vieniems kitus tokius, kokie esam. Juk gal ir mes jiems atrodome kitokie.
Tarp mano draugų yra žmonių su Dauno sindromu. Ir jie tikrai yra ypatingi. Jie skleidžia šilumą. Todėl minint Pasaulinę Dauno sindromo dieną labai noriu paraginti visus išlįsti iš telefonų ir kartu su manimi nuvažiuoti į Valakampius. Pažinti, pabendrauti. Labai lengva daryti gera sėdint ant sofos priešais televizorių, tačiau iš tikrųjų ne materialių dalykų labiausiai reikia įvairiose įstaigose gyvenantiems žmonėms. Labiausiai jiems reikia bendravimo“, – sako Skaistė S.
„Ir jokiais būdais nereikia kitokių žmonių bijoti. Juk galbūt ir mes jiems astrodome keisti. Perdėtai besirūpinantys tuo, kaip atrodome ar tuo, ką apie mus pagalvos kiti. Juk kiekvienas esame skirtingas. Kiekvienas esame kažkuo kitoks. Todėl priimkime tai. Priimkime kitokį žmogų. Nežiūrėkime kreivai į šeimą, auginančią kitokį vaiką, geriau nusišypsokime ir paklauskime, kaip jiems sekasi“, – ragina menininkė.