VDU Kauno botanikos sodo tulpyne skleidžiasi pavasario gėlių karaliene vadinamų tulpių žiedai. Gegužės pirmosiomis dienomis kauniečius ir miesto svečius grožėtis ryškiaspalvėmis gėlėmis kviečia Tulpių žydėjimo savaitė. Kauno botanikos sodo ekspozicijoje – beveik 500 tulpių veislių, kurias rūpestingai prižiūri ir puoselėja Gėlininkystės vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Ašmenys tulpėms netinka
Botanikos sodo specialistai pabrėžia, kad nors tulpės – labai dekoratyvūs, įvairiausiomis spalvomis žydintys, todėl mėgstami augalai, vis dėlto joms reikia daug žinių, rūpesčio ir darbo. Jei, pavyzdžiui, viendienė gali augti nepersodinta net ir keliolika metų, tai daugumą tulpių veislių rekomenduojama iškasti kasmet.
„Tulpes reikia ne pjauti, o laužti. Geriausiai tulpes skinti su vienu lapeliu, o dar geriau – visai be lapelio, nes kiekvienas lapelis kaupia maisto medžiagas svogūne kitiems metams. Jeigu tulpė nupjaunama su visais lapais, kitais metais toks svogūnėlis gali neužaugti“, – sako tulpes auginanti Rita Maršelienė.
Jau nuskintas gėles merkti reikėtų taip, kad vanduo neapsemtų lapo. Teisingai pamerkta tulpė namus puoš kur kas ilgiau nei „paskandinta“ vandenyje.
Taip pat svarbu laiku iš gėlyno pašalinti sergančius augalus. Virusu užsikrėtusias tulpes reikia išrauti. Išrautos gėlės negalima mesti į kompostą. Serganti gėlė turi būti išmesta atskirai, kad virusas per kompostą nepakliūtų atgal į dirvą.
Jeigu tulpių, kurių žiedlapiai yra lygūs tampa dryžuotais, tokios tulpės – serga. Pradėjusią sirgti tulpę galima atskirti ir iš dar neišsiskleidusio pumpuro. Tokias gėles reikia šalinti, kad jos neužkrėstų kitų tulpių.
„Skinant sergančias gėles reikia saugotis, kad jų sultys neužtrykštų ant rankų, nes prisilietus prie sveikos gėlės stiebo virusas persiduos ir liga gali išplisti“, – perspėja R.Maršelienė.
Rusėms – tik raudonos
Jau nuskintas gėles merkti reikėtų taip, kad vanduo neapsemtų lapo.
Gėlės kaip ir žmonės – kiekviena savotiška ir ypatinga. Pasiteiravus apie gražiausias tulpių rūšis, specialistė išskirti vienos nesiryžo, bet prisiminė, kad rusų tautybės moterims, su kuriomis teko dirbti, patikdavo tik viena spalva: „Vieniems labai patinka raudonos, kitiems geltonos pilnavidurės. Botanikos sode seniau dirbo rusų tautybės darbuotojos, joms geltonos jokiu būdu netikdavo – tik raudonos“, – šypteli gėlininkė.
Paklausta ką mėgsta pati, moteris pripažino, kad labiausiai vertina laukines tulpes. Šios gėlės tiesiai iš gamtos, yra mažytės, netradicinės, kai kurios labai sunkiai dauginasi.
„Norisi to, ko negali pasiekti. Tai jeigu gauni kokį vieną svogūnėlį laukinės tulpės, tai labai įdomu ją auginti puoselėti“, – sako R.Maršelienė.
Tulpių priešai – ne tik ligos, bet ir vagys
VDU botanikos sode auga apie 500 tulpių veislių, tačiau šiemet dalį teks atskaičiuoti – daug tulpių tiesiog nesudygo. To priežastis – orai, o konkrečiai neįprasta žiema.
Tulpės rudenį šaknijasi, vėliau dirvoje užšąla ir laukia pavasario. Šiemet orai atšilo labai anksti – sausio pabaigoje. Kadangi daug lijo žemė buvo neįšalusi, svogūnėliai atsidūrė vandenyje ir pradėjo pūti.
R.Maršelienė pataria nesodinti tulpių ten, kur yra dauba ar laikosi vanduo – taip užauginti sveikus augalus bus kur kas didesnė tikimybė.
Pastaruoju metu botanikos sodo darbuotojams tenka kovoti ne tik su gėles puolančiomis ligomis ar orų išdaigomis, bet ir į teritoriją ne darbo metu įsibraunančiais ilgapirščiais.
„Iš vakaro pastačiau etiketę su mediniu kuoleliu. Iš ryto atėjusi etiketės jau neradau, o aplink prikapstyta žemių. Matosi, kad nebuvo su kuo iškasti tai su tuo pačiu kuoleliu ir kapstė. Pačios didžiausios, pačios gražiausios tulpės buvo nupjautos peiliu iki pat žemės“, – nuoskaudą liejo botanikos sodo darbuotoja.
Persodinimas – būtinas
Paklausta kokias tulpes auginti lengviausiai R.Maršelienė išskyrė „Apeldoorn“, „Parade“, „Diplomat“, bei prisiminė, kad dar tarybiniais laikais verslūs žmonės šias tulpes veždavo ne tik į Maskvą, bet jos pasiekdavo ir tolimuosius rytus. Dėl to, kad šios smarkiai išplitusios, jas galima pamatyti daug kur augančias, todėl jos klaidina žmones, kurie galvoja, kad tulpių galima nekasti.
„Šios tulpės žmones išmokė manyti, kad jos auga bet kur. Žmonės nusiperka geresnės veislės kitų grupių svogūnėlius, kuriuos būtina persodinti. Ir jeigu nepersodina metus, kitus, jos nebeužauga“, – perspėja specialistė.
Šiuo metu VDU botanikos sode yra visos 15 tulpių grupių. Nėra tik „Rembrandt“, kuri, pasak R.Maršelienės, yra labai reta.
Gausiausiai tulpės žydės dar savaitę, todėl botanikos sodo darbuotojai kviečia paskubėti pasigrožėti neeiliniu spalvų ir žiedų reginiu.