Tuberkuliozė – liga, nuo kurios neapsaugotas niekas

Plaučiai / „Fotolia“ nuotr.
AA

Nors daugelis įsivaizduoja, kad tuberkuliozė – skurdžiau gyvenančių, asocialių, blogesnes gyvenimo sąlygas turinčių žmonių liga, ne visai tiesa. Nuo tuberkuliozės neapsaugotas niekas – suserga tiek turtingi, tiek vargšai, tiek vaikai ir suaugusieji.

Pasak infekcinių ligų gydytojų, tuberkuliozė gali užklupti kiekvieną. Štai vienas berniukas užsikrėtė tuberkulioze nuo savo tėčio, kuris ilgai gydėsi bronchitą. Jis buvo vienos didelės įmonės vadovas, tvarkingas ir išsilavinęs žmogus. Niekas, nei šeimos gydytoja, nei pats ligonis, nė neįtarė, kad tai – tuberkuliozė.

Deja, liga buvo nustatyta pavėluotai, vyras spėjo apkrėsti šeimą, ir visi pasveiko po aštuonis mėnesius trukusio gydymo. Todėl visiems svarbu stebėti savo sveikatą. Reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir paprašyti ištirti dėl tuberkuliozės, jeigu gydant paprastą peršalimą ar virusinę infekciją būklė negerėja daugiau kaip dvi savaites, kosulys nepraeina ilgiau kaip tris savaites, be priežasties krinta svoris, suprastėjo apetitas. Arba jei padidėjo prakaitavimas, atsirado bendras silpnumas ir dirglumas.

Plinta per orą

Vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ir nesigydantis žmogus per metus užkrečia 25–35 asmenis.

Tuberkuliozė (TB) – lašeliniu būdu per orą plintanti infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis). Per kvėpavimo takus į žmogaus organizmą patekusios šios bakterijos dažniausiai sukelia tarpuplaučio limfmazgių ar plaučių tuberkuliozę. Jeigu imunitetas nusilpęs (šiais streso kupinais laikais tai būdinga daugeliui), tuberkuliozės bakterijos gali išplisti ir į kitus organus. Tada vystosi išplitusi diseminuota tuberkuliozė, neplautinės tuberkuliozės formos: meningitas, kaulų, inkstų, akių, pilvaplėvės limfmazgių ir kitų vidaus organų.

Tuberkuliozė – gyvybei pavojinga plaučius pažeidžianti infekcija – paplitusi visame pasaulyje. Jos pėdsakų aptinkama net senovės egiptiečių mumijose. Išsivysčiusiose šalyse ilgą laiką primiršta tuberkuliozė per pastaruosius metus grėsmingai plinta.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kasmet nuo jos miršta apie 2 mln. žmonių, o užsikrėtęs beveik kas trečias pasaulio gyventojas. Afrikos ir Azijos šalyse tuberkuliozės plitimą lemia prastos gyvenimo sąlygos, skurdas, ŽIV ir AIDS (silpnina organizmo atsparumą infekcijoms), o išsivysčiusiose šalyse – per mažas dėmesys šios ligos prevencijai.

Didesnė tikimybė užsikrėsti nuo tų sergančių žmonių, su kuriais dažnai tenka bendrauti (kolegų, šeimos narių, draugų), arba jeigu žmogus serga cukralige, ŽIV, piktnaudžiauja alkoholiu. Riziką susirgti didina gydymas kortikosteroidais, imunitetą slopinančiais vaistais, sunkios inkstų, žarnyno ir onkologinės ligos, nevisavertė mityba, badavimas ir per mažas kūno svoris.

Lengva užsikrėsti

PSO duomenimis, sparčiai plintant tuberkuliozei, 2020 m. pasaulyje aktyvia TB forma sirgs apie 200 mln. žmonių, beveik 1 milijardas bus naujai užsikrėtusiųjų, o apie 35 mln. mirs nuo šios ligos (iš jų net 4,5 mln. vaikų). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuva – ne išimtis, nes ir čia diagnozuojama vis daugiau tuberkuliozės atvejų. Statistika nedžiuginanti, todėl labai svarbu imtis profilaktikos priemonių, nes atvira TB forma sergantis ligonis gali apkrėsti artimus šeimos narius bei kitus žmones. Vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ir nesigydantis žmogus per metus užkrečia 25–35 asmenis.

Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Ligos sukėlėjai ore gali išlikti kelias valandas, tad labai lengva užsikrėsti. TB lėtai progresuojanti, bet labai pavojinga liga – per vėlai pradėjus gydymą, ji gali baigtis mirtimi.

Pasak gydytojų, dauguma žmonių savo organizme turi tuberkuliozės bakterijų, bet jos nėra aktyvios ir ligos nesukelia, ir tik dalis užsikrėtusiųjų (apie 5–10 proc.) gali susirgti arba suserga tuberkulioze. Ši infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų, nes jų imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs.

Dvi formos – atvira ir latentinė

Tuberkuliozė būna atvira (aktyvi) ir latentinė (neaktyvi). Gydytojų teigimu, žmogus gali ir nesirgti, bet būti apsikrėtęs ją sukeliančiomis bakterijomis. Kol imuninė sistema stipri, tuberkuliozės bakterijos išlieka organizme gyvos, tačiau būna neaktyvios. Toks žmogus dar neserga ir negali užkrėsti kitų.

Nusilpus imunitetui, tuberkuliozės bakterijos gali suaktyvėti ir žaibiškai imti daugintis, pažeisti plaučius netgi po daugelio metų. Bakterijų dauginimasis ir plitimas žmogaus organizme yra vadinamas aktyvia (užkrečiamąja) tuberkuliozės forma. Negydoma tuberkuliozė gali pereiti į lėtinę arba sukelti mirtį. Aktyvi tuberkuliozės forma išsivysto maždaug kas dešimtam TB užsikrėtusiam žmogui.

Kai tuberkuliozė diagnozuojama laiku, 95 proc. ligonių pasveiksta. Deja, dėl pavėluotos diagnostikos gydymas veiksmingas tik 50 proc., o dėl atviros tuberkuliozės – 30 proc. Yra tuberkulioze sergančių, bet į medikus visai nesikreipiančių žmonių, o tai kelia pavojų užsikrėsti kitiems.

Pasekmės gali būti liūdnos

Tuberkuliozė gali pažeisti daugelį organų: ne tik plaučius, bet ir kaulus, sąnarius, šlapimo takus, centrinę nervų sistemą, raumenis, kaulų čiulpus ir limfinę sistemą. Ši infekcija gydoma antibiotikais. Įprastai rekomenduojamas 6 mėnesių gydymo kursas. Šio kurso metu pasveiksta 99 proc. plaučių tuberkulioze sergančių vaikų.

Kai sergama atvira tuberkulioze, gydymas užsitęsia ir trunka 8–12 mėnesių ar net dar ilgiau. Neišgydžius ligos iki galo, gresia susirgti vaistams atsparia tuberkulioze, kuri gydoma nuo 18 iki 36 mėnesių ir, deja, ne visada sėkmingai.

Šalyse, kuriose paplitusi tuberkuliozė, naujagimiai skiepijami nuo šios ligos. Neaktyvi tuberkuliozės forma paprastai nesukelia jokių simptomų, bet susilpnina imunitetą, todėl žmogus gali dažnai sirgti lėtinėmis, kvėpavimo takų ligomis.

Pasak gydytojų, jei nėščia moteris serga tuberkulioze, jos kraujagyslėmis per virkštelę vaisius jau gimdoje gali būti apkrėstas tuberkuliozės mikobakterijomis. Taip pat atvira arba lytinių organų tuberkulioze serganti mama gimdymo metu ir vėliau taip pat gali apkrėsti kūdikį. Naujagimiams ligos simptomai pasireiškia 2–4 gyvenimo savaitę, ligos eiga būna sudėtinga.

Kaip diagnozuojama

Anot PSO, kasmet nuo tuberkuliozės miršta apie 2 mln. žmonių, o užsikrėtęs beveik kas trečias pasaulio gyventojas.

Tuberkulino testas atliekamas tuo atveju, kai įtariama ir norima įsitikinti, ar žmogus neserga tuberkulioze. Sveikatos priežiūros specialistas įšvirkščia nedidelį kiekį tuberkulino po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2–3 dienų įvertinama odos reakcija. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimo diametrą nustatoma, ar testas teigiamas, ar neigimas. Teigiamas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis (TM). Paprasčiausias būdas diagnozuoti, ar organizme yra šių tuberkuliozę sukeliančių bakterijų, skreplių tyrimas.

Įsidėmėkite!

Bendraujant su atvira tuberkulioze sergančiu ir nesigydančiu asmeniu, tikimybė apsikrėsti yra labai didelė, bet JA suserga tik 10 proc. suserga apsikrėtusių asmenų. Tai lemia žmogaus imunitetas. Todėl labai svarbu sveikai gyventi, tinkamai maitintis, grūdinti organizmą, vengti žalingų įpročių, streso – visko, kas silpnina organizmo atsparumą infekcijoms.

Naudinga žinoti

  • Pasak gydytojų, jei dažnai puola peršalimo, kvėpavimo takų ligos, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti tyrimus dėl tuberkuliozės. Vaikams atliekamas Mantu (Mantoux) testas, o suaugusiesiems plaučių rentgenograma.
  • Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas kainuoja nuo 2 iki 5 tūkst. eurų.
  • Lietuvoje tuberkuliozės profilaktikai naudojama BCG vakcina, kurios veiksmingumas siekia nuo 60 iki 90 proc. Ši vakcina apsaugo nuo komplikuotų tuberkuliozės formų, tačiau neapsaugo nuo rizikos užsikrėsti šia liga. Lietuvoje skiepijami pirmų dienų naujagimiai.
  • Kita profilaktikos priemonė – tuberkulino mėginiai (Mantu testas), kuriuos esant įtarimams dėl TB turi skirti šeimos gydytojai.
  • Profilaktiškai gydoma ir infekcija, kai žmogus yra apsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, bet dar neserga ir nėra jokių klinikinių simptomų.
  • Užsikrėtęs, bet nesergantis tuberkulioze žmogus negali užkrėsti kitų, jis nejunta jokių klinikinių ligos simptomų, normaliai jaučiasi, jų krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka būna be pakitimų. Tačiau tuberkulino mėginio rezultatas dažniausiai būna teigiamas.

Tuberkuliozės simptomai

  • Sunkus kosulys, trunkantis 3 savaites ar ilgiau.
  • Skausmas krūtinėje.
  • Skreplių ar kraujo atkosėjimas.
  • Silpnumas ar nuovargis.
  • Svorio kritimas.
  • Padidėjusi kūno temperatūra (nebūna aukšta).
  • Apetito stoka.
  • Drebulys ir karščiavimas.
  • Naktinis prakaitavimas.
Skaitykite daugiau