Mes gyvename triukšmingame pasaulyje, kuriame mus nuolat lydi įvairūs garsai. Vieni sukelia malonius pojūčius, kiti erzina, o treti net gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Vienas jų – triukšmaligė.
Iš skaitytojos laiško
Mano sūnui – 15. Jis labai mėgsta garsiai klausytis muzikos per ausinukus. Jau kokius ketverius metus su jais nesiskiria nei eidamas į mokyklą, nei ruošdamas pamokas, nei laisvalaikiu. Skaičiau, kad garsi muzika gali pakenkti klausai, tačiau sūnus į prašymą vengti ausinukų numoja ranka.
Pastaruoju metu pastebėjau, kad jis labai garsiai pasileidžia ir televizorių, tarsi neprigirdėtų. Kai paklausiu, ar tavo klausai viskas gerai, tik nusijuokia, kad dar jam iki pensijos toli ir kad kurtumas negresia. Manau, daugeliui, ypač šiuolaikiniam jaunimui, praverstų straipsnis apie neigiamą triukšmo ir ausinukų įtaką sveikatai. Jei neklauso tėvų, gal į protą atves gydytojo perspėjimai.
Gražina
Konsultuoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ gydytoja otorinolaringologė Natalija Kuzmina.
Kaip mus veikia triukšmas
Pasak mokslininkų, per pastaruosius dvidešimt metų, triukšmo lygis padidėjo net kelis kartus. Prie daugelio aplinkos garsų, keliamų automobilių, buitinės technikos ir kitų, mūsų ausys jau priprato ir beveik nereaguoja. Tiksliau, mes jo tarsi negirdime, nekreipiame į jį dėmesio, tačiau nepaisant to, jis daro mums neigiamą poveikį.
Dėl aplinkos keliamo triukšmo didėja emocinis nuovargis, silpsta psichomotorinės reakcijos, mažėja darbingumas, nes intensyvus, ilgai trunkantis garsas dirgina vegetacinę nervų sistemą, kelia stresą organizmui, sutrikdo vidinės ausies kraujotaką.
Dėl tokio triukšmo poveikio sutrinka ne tik klausa, bet gali išsivystyti tokios ligos kaip hipertonija, virškinimo sistemos sutrikimai, neurozės. Net iki 30 proc. mūsų savijautai įtakos turi būtent aplinkos keliami garsai. O tai gali išprovokuoti trumpalaikius klausos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: 10 labiausiai atpalaiduojančių dainų pasaulyje
Ilgėjant ir intensyvėjant triukšmo poveikiui, vyksta negrįžtami pakitimai nervinėse ląstelėse ir klausa nebeatsinaujina. XXI amžiuje, kai madinga klausytis muzikos per ausinukus, kai vis daugiau naudojame įvairių triukšmą keliančių buities prietaisų, nuolat būname prie veikiančių kompiuterių (jie skleidžia 50–60 dB garsą) vis labiau traumuojama klausa.
Net ilsėdamiesi mes dirginame klausą, nes po darbo daugelis žiūri televizorių, klausosi garsios muzikos ir pan. Praktiškai mūsų klausai nuolat tenka atlaikyti įvairų aplinkos keliamą triukšmą, per mažai būname tyloje, klausomės natūralių gamtos garsų, kurie teigiamai veikia savijautą.
Dėl aplinkos keliamo triukšmo didėja emocinis nuovargis, silpsta psichomotorinės reakcijos, mažėja darbingumas, nes intensyvus, ilgai trunkantis garsas dirgina vegetacinę nervų sistemą, kelia stresą organizmui, sutrikdo vidinės ausies kraujotaką.
Apie triukšmaligę
Ilgai trunkantis triukšmas gali sukelti triukšmaligę. Tai – lėtinis klausos sutrikimas, kurį sukelia triukšmas, t. y. įvairaus dažnio tonų derinys.
Triukšmas skiriamas į žemųjų dažnių (kai vyrauja tonai iki 300 Hz), vidutinių (300–800 Hz) ir aukštųjų dažnių (daugiau kaip 800 Hz). Pavyzdžiui, uodų zyzimas sukelia aukšto dažnio toną, o kamanės – žemo.
Žinoma, jų skleidžiamas garsas klausai nekenkia, tačiau kuo triukšmo spektre daugiau aukštųjų tonų, tuo jis kenksmingesnis.
Triukšmo poveikį klausai lemia spektrinė triukšmo sudėtis, triukšmo intensyvumas ir jo veikimo trukmė. Kitaip tariant, kuo stipresnis garsas ir kuo ilgiau mes jį girdime, tuo didesnę žalą jis padaro klausai.
Taip pat skaitykite: Kokias ligas gali sukelti triukšmas
Leistina žemųjų dažnių triukšmo intensyvumo riba yra 90 dB, aukštųjų – 75 dB. Darbe leidžiamo triukšmo I lygis yra 80 dB, II – 85 dB. Įrodyta, kad 155–160 dB intensyvumo garsas, trunkantis vos sekundę, sukelia akustinę traumą. Kritine riba ausiai laikomas 140–150 dB intensyvumo garsas, kurio metu jau negrįžtamai sunaikinamos vidinės ausies struktūros.
Klausos pažeidimo simptomai
Simptomai, išduodantys, kad yra pažeista klausa – ausyse girdimi ūžesiai, „fantominiai garsai“ – nesančių garsų girdėjimas, taip pat susilpnėjusi klausa dažniausiai abiejose ausyse.
Silpstant klausai, pirmiausia žmogus ima prastai girdėti aukštus tonus, vėliau – žemus. Kadangi jam pasidaro sunku suprasti žodžius, natūraliai imama vengti bendrauti, nes nenorima patekti į nemalonią situaciją. O tai didina nepasitikėjimą savimi, pašlyja santykiai šeimoje, gilėja psichologinė įtampa.
Neretai ūžesys, spengimas ausyse žmogui sukelia nemigą, padidina nervinę įtampą, o dėl to ūžimo garsas ausyse dar labiau sustiprėja. Patenkama į ydingą ratą.
Dėmesio!
Jeigu jaučiate minėtus simptomus, vis norisi garsiau klausytis muzikos ar televizoriaus, vertėtų pasikonsultuoti su ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju (LOR). Jis nustatys, ar nėra klausos pažeidimų, o reikalui esant nusiųs pas otorinolaringologą otologą išsamesniems tyrimams.
Kuo anksčiu diagnozuojami klausos sutrikimai, tuo didesnė tikimybė sustabdyti klausos blogėjimą, tačiau ne visada pavyksta susigrąžinti gerą klausą.
Kas ir kokius garsus skleidžia
Dažniausiai žmogus susiduria su triukšmu dirbant kai kuriose pramonės ir žemės ūkio šakose (siuvėjos, audėjos, mechanizatoriai, šaltkalviai ir pan.), tačiau įvairaus intensyvumo garsų nestinga ir buityje.
Nustatyta, kad skaitmeninis muzikos grotuvas gali pasiekti 120 dB ir didesnį garsą. Tokį pat skleidžia reaktyvinis lėktuvas!
Triukšmą sukelia ir dulkių siurblys, ir virtuvės kombainai, televizorius, garsiai paleista muzika, mašinos gatvėse. Nustatyta, kad skaitmeninis muzikos grotuvas gali pasiekti 120 dB ir didesnį garsą. Tokį pat skleidžia reaktyvinis lėktuvas!
Jaunam žmogui, paveiktam tokio triukšmo, kad ir neilgai, tarkim, diskotekoje, koncerte, gali labai sutrikti klausa.
Savo širdies plakimą girdime 10 dB garsu, laikrodžio tiksėjimą – 30 dB, šnabždesys ir tyli kalba sukelia 30–40 dB triukšmą, normali kalba – 60 dB, garsi kalba ar šuns lojimas – 70 dB, rėkimas – 90 dB, apie 100 dB garsą sukelia motociklo skleidžiamas garsas, 120 dB – greitosios pagalbos, gaisrinių ar policijos automobilių sirenos.
Mus supančių garsų diapazonas
Kad ausinukai nepakenktų
Pastaruoju metu viena dažniausių klausos pažeidimo priežasčių, ypač jauniems žmonėms, – žalingi ausinukų klausymosi įpročiai. Norint saugiai klausytis muzikos per ausinukus, kad ji nekenktų klausai, nereikėtų klausytis ilgiau kaip valandą per dieną ir viršyti 60 proc. garso skalės padalų.
Jeigu paisysite taip vadinamos 60/60 taisyklės, ausinukai neigiamos įtakos sveikatai nepadarys. Jei garsas yra mažesnis už minėtą, galite muzikos per ausinukus klausytis ir ilgiau.
Taip pat skaitykite: Siela reikalauja švaros!