Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas: „Tėvai yra pirmieji mokytojai“

Simonas Urbonas su vaikais / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-04-28 19:01
„Jau vien paimti knygą į rankas šiandien yra geras jausmas. Knygos istorija primena burbulą, į kurį, jei nori gali nerti, o jei nori – skristi“, – sako kūrybininkas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas. Būtent ramybės laiko jam dabar labiausiai trūksta. „Tačiau skaityti nepamirštu, tik turinys pasikeitė – vaikiškos knygelės, pratybos, užduotėlės“, – juokiasi.

Simonai, kokias knygas skaitai ne po vieną kartą?

Mano vaikystėje buvo labai mažai knygų, iki paskutinių mokyklos klasių jų neskaičiau, labiau rūpėjo sportas. Nuo ryto iki vakaro žaisdavau krepšinį, kokios knygos krepšinio aikštelėje?! O ir nespaudė niekas, nes mokiausi gerai, mokslus derinau su svarbiausia savo veikla – sportu. Tuo metu niekaip negalėjau žinoti, kad traumos pakeis mano gyvenimą, kad jame atsiras ir knygos, ir filmai, ir dar daug nepažintų dalykų. Atvirai prisipažinsiu: esu jaunas skaitytojas, jaučiuosi daug knygų neperskaitęs. Visai kas kita – vaikiškos knygelės. Jų perskaičiau begales, taigi, kartais pagalvoju, kad drauge su vaikais galiu išgyventi visus savo peršoktus etapus ir nuo pradžių pajusti skaitymo džiaugsmą.  

Simonas Urbonas su vaikais / Š.Mažeikos nuotr.
Simonas Urbonas su vaikais / Š.Mažeikos nuotr.

Kokią vaikystės knygą geriausiai prisimeni?

Gana prastai prisimenu vaikystę, gal todėl, kad joje buvo ne tik malonių dalykų. Kartais nežinau, ar tai – vaikystės prisiminimai ar iliuzijos, bet, štai dabar, iškilo darželio laikai ir mama, prie lovos skaitanti knygelę „Vilko popieriai“. Nesu visai tikras dėl pavadinimo, bet užsimerkęs net paveiksliukus matau.

Pirmoji mano paties perskaityta knyga buvo „Toto ir jos bičiulių nuotykiai“, vėliau skaičiau tik privalomas knygas. Kartą netyčia į rankas pateko Edmundo Malūko romanas. Skaitydavau jį pasislėpęs nuo visų.

 

Simonas Urbonas/Asmeninio archyvo nuotr.
Simonas Urbonas/Asmeninio archyvo nuotr.

Ar turi namuose mėgstamą skaitymo kampelį? Gal jame pavyksta bent trumpai vienam paskaityti?

Neturiu įpročio šalintis, taigi, ir tokio kampelio neturiu. Mėgstu skaityti tyloje, bet gyvendamas bute, niekaip nerasčiau vietos, kur galėčiau pasislėpti nuo trijų darželinukų. Nors žmona sugeba, ji labai mėgsta skaityti, gali tai daryti visur ir jai tylos nereikia.

Kas yra maloniau – žinios, kurias gavai perskaitęs knygą, ar pats skaitymo procesas?

Man patinka naudoti laiką prasmingai, taigi dažniausiai renkuosi knygas, kurios padėtų pažinti save ir aplinką. Nors skaityti dėl to, kad malonu,  skamba labai patraukiliai. Tikiuosi, tam dar atrasiu laiko ir prioritetai pasiskirstys teisingai.

Ar turi skaitymo dienoraštį? Manai, kad užrašyti perskaitytas mintis, yra vertinga?

Tikrai vertinga, pagalvosiu apie dienoraštį, nes dabar klijuoju lapelius su užrašais arba fotografuoju patikusias knygos vietas telefonu, o jei nieko nėra po ranka, užlenkiu puslapio kamputį. 

Simonas Urbonas/Asmeninio archyvo nuotr.
Simonas Urbonas/Asmeninio archyvo nuotr.

Tėvai ir mokytojai šiandien dažnai skundžiasi, kad vaikai neskaito. Kaip jūsų šeimoje vaikai skatinami skaityti?

Nieko naujo nepasakysiu: kaip buvo anksčiau, taip bus ir ateityje - tėvai yra pirmieji mokytojai. Vaikai nori to, ką daro tėvai ir netikiu, kad šeimoje, kurioje yra gilios skaitymo tradicijos, augtų neskaitantys vaikai. Mūsų mama, pavyzdžiui, yra labai geras skaitančiojo visur ir visada pavyzdys. Aš mėgstu su intonacija skaityti vaikiškas pasakas, vaikai irgi mėgsta šitą veiklą. Man patinka kurti savo pasakas arba supainioti vienoje keletos skirtingų pasakų herojus, šitaip keičiant žinomas istorijas. Vaikams tai irgi patinka. Skaitymo malonumą pamažu atranda mūsų šešiametė, kiti du dar tik pradeda raidžių pažinimo kelią, bet aš jau matau, kaip jie imituoja skaitymą ir puikiai jaučiasi. Galiu įtarti, kad skaitymo jausmas vaikuose jau pasėtas.

Simonas Urbonas su vaikais / Akvilės Razauskienės nuotr.
Simonas Urbonas su vaikais / Akvilės Razauskienės nuotr.

Ar su vaikais skaitote vakarais, prieš miegą?

Skaitome ryte, skaitome prieš pietų miegą, skaitome ir vakare. Skaitymo ar gyvenimo kažkur aplink knygas mūsų namuose tikrai yra.

Simono mėgstamiausių knygų ketvertukas

Nelabai mėgstu dalintis nei filmų, nei knygų rekomendacijomis. Mano savitas požiūris į pasaulį dažnai prasilenkia su kitų žmonių požiūriu. Pasidalinsiu keletu, kurios man leido labiau suprasti save ir aplinką, kurioje gyvename.

Morgan Scott Peck „Nepramintuoju taku“

Elaine N. Aron „Itin jautrus asmuo

Susan Forward, Craig Buck „Toksiški tėvai“

Visas šias knygas galite įsigyti internetiniame knygyne zmonesknygos.lt

Ekspertai teigia, kad skaitymui su vaikais užtenka ir 15 minučių kasdien, o svarbiausias pavyzdys jauniesiems skaitytojams – skaitantys suaugusieji. Kviečiame skaityti knygas vaikams ir su vaikais, ir tokiu būdu ugdyti vaikų supergalią – smalsumą. Šis interviu yra informacinės kampanijos apie skaitymo teikiamą džiaugsmą dalis. Kampaniją organizuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ įsteigta literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, kampaniją remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, didysis kampanijos partneris – internetinis knygynas ŽMONĖS knygos. Daugiau informacijos www.vaikuzeme.lt

Naujausi straipsniai