Treneris Saulius Misevičius: „Nesportuojančios moterys sensta greičiau“

Sportas - sveikata / Fotolia nuotr.
Sportas - sveikata / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2013-05-02 07:00
AA

„Reguliarios treniruotės, mankšta 2–4 kartus per savaitę – tai mūsų kūno kosmetika“, – teigia daugkartinis kultūrizmo čempionas, treneris Saulius Misevičius.

Saulius Misevičius / Teodoro Biliūno nuotr.

Kaip moteris kasdien stoja prie veidrodžio pasidažyti lūpų, pasiryškinti akių, nusiprausti ar išsivalyti dantų, tokiu pačiu įpročiu turėtų tapti ir mankšta. Žmogaus organizmas sukurtas judėti. Štai automobilis, pastatytas patvoryje, daug greičiau surūdys nei tas, kuriuo važiuojama kasdien. Taip ir su žmogaus organizmu. Gamtoje ir žmoguje viskas juda, tad jeigu leidžiame sau užmigti, vadinasi, mūsų senėjimo procesai vyksta daug greičiau, pradeda pulti amžiui nebūdingos ligos.

 

O juk dabar mes nepersistengiame judėti: važinėjame automobiliu, kiurksome priešais televizorių, kompiuterį, vargindami jau, sakykime, išsekusius savo resursus. Mokslininkai teigia, kad tie patys grūdai, vaisiai, uogos, mėsa ar kiti produktai prieš 20–50 metų turėjo kur kas daugiau aktyviųjų ir naudingųjų medžiagų nei dabartiniai. Apskritai ta urbanizacija, kai stengiamasi pagaminti kuo daugiau produktų ir išmaitinti pasaulio gyventojus, veda mus to link, kad viskas būtų auginama ir daroma greituoju būdu, skatinama tai tam tikromis priemonėmis, kurios ne visada sveikos žmogaus organizmui.

 

Be to, noriu paminėti dar vieną dalyką: sportuojančio žmogaus organizmas daug lengviau įveikia visus blogus maisto produktus (nesveikus, modifikuotus ir pan.), nes aktyvi kraujotaka iš mūsų audinių pašalina susikaupusius šlakus ir kitus toksinus, kurie ilgainiui gali tapti ligų priežastimi. Pavyzdžiui, antibiotikai iš žmogaus, kuris nesimankština, organizmo pasišalina per 5–8 mėnesius. Taigi jis jų poveikį jaus dar ilgai. O sportuojančiojo organizmas tai padaro net 5–8 kartus greičiau.

 

Kitas dalykas, kaip pradėti sportuoti? Ne visos sporto šakos tik stiprina mūsų raumenis. Kai kurios jų tonizuoja, aktyvina kraujotaką, gali pagerinti deguonies pasisavinimą ir t. t. Jeigu žmonės turi problemų su kvėpavimo takais, tuomet jam galima rekomenduoti bėgimą, aerobikos pratimus, kuriuos geriausia, žinoma, atlikti gamtoje, gryname ore.

Sportuojančio žmogaus organizmas daug lengviau įveikia visus blogus maisto produktus (nesveikus, modifikuotus ir pan.), nes aktyvi kraujotaka iš mūsų audinių pašalina susikaupusius šlakus ir kitus toksinus, kurie ilgainiui gali tapti ligų priežastimi.

Problemos su antsvoriu, širdies bėdos negali būti sprendžiamos itin aktyviu ir dideliu fiziniu krūviu, tad bėgimas šiuo atveju netinka. Tačiau gali padėti kai kurie kardiotreniruokliai, kalanetika, Pilateso mankšta, kai pratimai atliekami lėtai, neskubant, neapkraunami sąnariai.

 

Būtina sąlyga – gerai subalansuota mityba. Tinka ir treniruokliai. Jie apskritai yra universalus pasirinkimas visoms amžiaus grupėms ir įvairaus kūno sudėjimo žmonėms. Be to, tai kone saugiausia sritis. O geras treneris parinks tinkamą krūvį, atsižvelgdamas į jūsų kūno sudėjimą ir galimybes.

 

Plaukimas – idealus pasirinkimas vaikams ir paaugliams, kurie auga greitai ir kuriuos vargina nugaros ar sąnarių skausmai. Tačiau baseinas visiškai netinka žmonėms, turintiems stuburo išvaržą ar ataugų, kurių stuburo skausmai susiję su tam tikrais pažeidimais, o ne su augimu. Taigi šiuo atveju turėtumėte būti atsargūs ir iš pradžių įvertinti savo sveikatos būklę. Plaukimas geriausiai tiks sveikiems ir augantiems žmonėms.

 

– Kokios dažniausiai pasitaikančios pradedančiųjų sportuoti klaidos?

 

– Pirmoji klaida tokia, kad dauguma žmonių mano viską žinantys, t. y. kaip sportuoti, kokius judesius atlikti ir t. t. Tarkime, turintieji antsvorio kažkodėl galvoja, kad jiems reikia bėgioti, o tai tik kenkia sąnariams, kelio girnelėms, pradeda skaudėti stuburą.

 

Kita klaida – kai žmogus, nepasitaręs su specialistais, pasirenka netinkamą sporto šaką. Taip pat noriu paminėti, jog sportas be mitybos suderinimo, tėra vos 30 proc. sėkmės. Ir jeigu po treniruotės mes neduosime organizmui atsistatyti, o kišime sunkų, riebų maistą, gersime alkoholinius gėrimus – tik patenkinime skrandžio poreikį, bet kūno nepadailiname. Netinkama mityba duos tik neigiamų rezultatų. Beje, noriu pasakyti, kad nėra pačių blogiausių ar pačių geriausių maisto produktų – viskas priklauso nuo situacijos, kaip jie suderinami, nuo jų suvartojamo kiekio.