Naujausiais festivalio „Scanorama“ filmais galime mėgautis ir „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje. Tai – prestižiniuose festivaliuose įvertinti ir daugybę apdovanojimų pelnę filmai. Festivalyje tradiciškai išvysime ir žinomiausių bei laukiamiausių kino kūrėjų vardus.
„Undinė“
Šių dienų Berlyne įsiplieskia gyvenimo ir mirties ribas peržengianti meilės istorija, audringa, lyg atkeliavusi iš romantizmo epochos kūrinio puslapių. Pagrindinė filmo veikėja, graži mergina vardu Undinė, žavi turistus pasakojimais apie Rytų ir Vakarų Berlyno architektūrą. Tarp jų – ir svajotojas Kristofas, neatsispiriantis merginos kerams ir pamilstantis Undinę. Tačiau merginos praeitį gaubia tamsi paslaptis, susijusi su jos ankstesniu romanu.
„Tėvas“
Nedidelis miestelis Serbijoje. Padienis darbininkas Nikola yra priverstas atiduoti du savo vaikus socialinei tarnybai po to, kai skurdas ir alkis paskatino jo žmoną pakelti prieš save ranką. Nors vyras stengiasi sukurti tinkamą aplinką šeimai, socialinės tarnybos vadovybė atsisako grąžinti jam vaikus. Nepaisydamas sunkumų ir vedamas meilės, tėvas siekia susigrąžinti savo vaikus.
„Nepasirinkti keliai“
Leo galvoje – tikra sumaištis. Žmonės nebevertina jo rimtai. Rūpestingoji duktė Molė palaiko tėvui draugiją ir kartu su juo vaikštinėja po Niujorką. Metusi darbą, ji dienas leidžia su kuoktelėjusiu tėvu, kuris nebežino, kas jis yra, bet gali pakviesti į svaiginantį skrydį po paralelines savo gyvenimo visatas: štai Leo ir jo aistringas vedybinis gyvenimas su Doloresa Meksikoje, o štai Leo vienišas rašytojas vienoje Graikijos salų. Feministiniais filmais išgarsėjusi režisierė tęsia vieną pagrindinių savo kūrybos temų – vyro ir moters sugyvenimo galimybę.
„Blogos pasakos“
Karšta vasara Romos priemiestyje. Čia gyvena prakutę darbininkai, bet jų namuose nuolat jaučiamas nerimas – dėl darbo, dėl mylimųjų, dėl to, ką pagalvos kaimynai. Karštoje saulėje tarp mandagių šypsenų sirpsta tuoj pratrūksianti įtampa. Atrodo, kad jų tariamų problemų nepastebi tik vaikai, palikti patys sau. Tačiau būtent jų sukrečiantis keršto planas finale išsiverš it Vezuvijus.
„Pinokis“
Įkvėptas keliaujančio lėlių teatro, melancholiškas ir neturtingas Džepetas išdrožia lėlę. Jo nuostabai, ši netikėtai atgyja. Vyro gyvenimą nuskaidrina ilgai lauktas sūnus – Pinokis. Jungdamas groteską ir sentimentalumą, režisierius tapo realistišką feodališkos Toskanos paveikslą, kuriame gyvenimo kontūrus brėžia skurdas ir alkis. Meistriška 1883 m. parašytos Carlo Collodi pasakos ekranizacija įtraukia į turtingą ir paslaptingą vaizduotės pasaulį.