Tolimoje saloje susižadėjusi Aušra Haglund – apie antrą gyvenimo šansą

Aušra Haglund su sužadėtiniu Aime Delval / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-09-21 15:31
Blaškaisi gyvenimo rutinoje ir vieną dieną apsigyveni vienoje prabangiausių pasaulyje salų. Rutina prisipildo ramybės, vėžliukų krebždesio ir...meilės. Tokį etapą išgyvena vilnietė aksesuarų kūrėja Aušra Haglund (53).

Neseniai ji socialinėje paskyroje paskelbė, kad Sent Bartelemi (Saint Barthelemy)

saloje susižadėjo su prancūzu Aime Delval. Vieną sekmadienį besiruošiant jiedviem į paplūdimį, Aime pakuždėjo: „Noriu tavęs visam gyvenimui“.

„Abudu esame šiek tiek išprotėję, viską darome su humoru, taigi ir šį kartą nusijuokiau, ištiesiau ranką ir paklausiau: „Tai kur tas žiedelis?“. Aime iš stalčiaus ištraukė blizgančią juostelę, kuria rišamos dovanos, atkirpo gabalėlį ir užrišo man ant pirštelio“, - pasakojo Aušra.

Juostelę jam užrišo ir Aušra, tardama: „Amžinai tavo“.

Paplūdimio kavinėje naujai iškepti sužadėtiniai pranešė aptarnaujančiam personalui savo naujieną – visi puolė sveikinti ir gerai pasilinksmino.

Aušrai visa tai pasirodė kaip didelis linksmas sekmadienio pokštas. Ji penkioms savaitėms išvyko į Lietuvą, o grįžus Aime priklaupė ir ištiesė tikrą žiedą.


Tokie buvo pirmi Aušros Haglund ir Aime Delval sužadėtuvių žiedai – iš blizgios dovanų juostelės / Asmeninio albumo nuotr.
Tokie buvo pirmi Aušros Haglund ir Aime Delval sužadėtuvių žiedai – iš blizgios dovanų juostelės / Asmeninio albumo nuotr.

Smalsu, koks kelias iki tolimos salos. 2017 m. lapkritį Aušra pasijuto pavargusi nuo Niujorko. Ji buvo pakviesta dėstyti odos aksesuarų kūrimo meno į Fashion Institute of Technology. Teko tvarkyti galybę reikalų, kad turėtų teisę dirbti JAV, tad keli mėnesiai buvo įtempti. Galiausiai Aušra išsisuko koją.

„Pagalvojau, kad tai ženklas sustoti“, - prisiminė Aušra.

Bičiulis pasiūlė pailsėti savo laive Sent Bartelemi saloje. Moteris įsimetė krepšin šortus, porą suknelių ir išskrido. Manė – dešimčiai dienų. Bet vienatvė laive užliūliavo taip, kad Aušra jame praleido tris mėnesius.

„Ieškojau savyje tai, ko neturėjau pastaruosius 30 metų – ramybės. Liūliuojama laivo išsivaliau sielą, atsikračiau turėtų antpečių – svarbi, nesvarbi, ko pasiekiau ar nepasiekiau. Gyvenimas basomis kojomis stebint saulėlydžius pasirodė svarbiausias dalykas gyvenime“, - pasakojo Aušra Haglund.

Visą tą laiką ji stengėsi nebendrauti su niekuo, visgi po trijų mėnesių bičiuliai įkalbino išlipti iš laivo ir nueiti į vietos karnavalą, prilygstantį mūsų Užgavėnėms. Kaip paaiškėjo vėliau, Aime iš savo kiauto išlįsti paakino brolis. Taip lietuvė ir prancūzas susitiko salos šventiniame chaose. Aušra nepaliko jam koordinačių, bet vyras ją susirado.

Koks jis?

„Aime yra linksmasis prancūzas, kuris mane prajuokina iki ašarų kelis kartus per dieną. Jis futbolo treneris, teisėjas, dar turi savo apželdinimo kompaniją saloje“, - pristatė savo žmogų Aušra.

Aušra, bent lietuvio ausiai keistai skamba pavargau nuo Niujorko ir išvykau į salą“ galėjote gal save rasti ir Balbieriškyje?

Sent Bartelemi sala prilygsta Balbieiškiui, jeigu to nori. Ten gyvena virš 8 tūkstančių gyventojų, atskrenda pasaulinio lygio žvaigždės, tačiau gali būti vienas, net tuščių laukinių paplūdimių pilna. Taip ir gyvenau tris mėnesius – tai pats geriausias mano gyvenimo etapas, kol išėjau į žmones ir stojo kitas – dar nuostabesnis. Žmogų sutikau tuomet, kai pati nurimau.

Kokią patirtį esate sukaupusi per gyvenimą, ką šiandien apie vyrų ir moterų santykius pasakotumėte vakarodama su drauge?

Ne kartą išgyventa meilė, prisirišimas, bet tik dabar pajutau, kaip svarbu, kad tavimi kitas žmogus rūpinasi nereikalaudamas nieko atgal, be susireikšminimo, mokant greitai priimti sprendimus, gebant tiesiog su šypsena ramiai būti šalia. Totalus gėris.

Iširusių santykių skausmas per laiką ištirpsta?

Skaudulių jokių neturiu, visi vyrai, su kuriais esu išgyvenusi vienokius ar kitokius santykius, labai mane mylėjo, augino mane kaip moteri šiam nuostabiam gyvenimo etapui - esu jiems labai dėkinga. Aš nemoku nusivilti – visa priimu kaip pamoaks. Draugai stebisi, kaip moku viską palikti ir pradėti iš naujo. Nežinau, bet manau, kad esu bebaimė.

Neturiu ko gailėtis, viskas, ką gyvenime padariau ar padarė man yra pamokos, už kurias esu dėkinga. Nėra geresnio jausmo nei pagauti save besišypsančią.

Laimės viršūnė toks dabar jūsų gyvenimo momentas?

Didžiausia mano laimės viršūnė buvo, kai gimė vaikai – nieko panašaus daugiau nesu išgyvenusi. Dabar jau galiu džiaugtis mūsų kartu nueitu keliu, gėrėtis atžalomis ir jų antrosiomis pusėmis. Gabrieliui yra 32-eji, Melani – 21-eri, jie gyvena ir dirba Vilniuje. Vaikai labai mane palaiko, sakė, kad nėra matę manęs laimingesnės. Kas kartą mūsų pokalbis baigiasi „Myliu tave, Mam“.

Nebijote tekėti vėl?

Santuoka yra labai svarbus ir reikšmingas dalykas man. Niekada netikėjau ilgu gyvenimu neįvardinus santykių. Ar kas nors pasikeičia? Patikėkite - tikrai. Kai vyras priima sprendimą moterį vesti - tai yra daugiau nei žodžiai.

Planuojame su Aime gyventi saloje – tai mažas rojaus kampelis žemeje, kur galiu gerai jaustis be savo „pasiekimų“, puošmenų – tiesiog būti ir ilsėtis savyje.

Žemiški reikalai tame rojuje vis tiek, ko gero, svarbūs ką veikiate?

Turiu ne vieną išsilavinimą, tarp jų – ir pedagoginį, tad čia mokau vaikus anglų kalbos. Labai man patinka, o ir vaikai mane myli. Salos gyventojai dar tvarko savo būstus po Irmos uragano, tad šiuo atveju praverčia mano kaip interjero stilistės įgūdžiai.

Be to, neatitolau nuo kūrybos, turiu savo drabužių ir odinių rankinių kolekcijas – liepos mėnesį saloje pristačiau, apie tai rašė vietos spauda. Čia pradėjau kurti ir objektus, skirtus interjerui papuošti, tarkim – šviestuvus.

Taigi veiklos turiu per akis.

Jūsų bendraamžės, ko gero, pavydėtų, ką patartumėte toms, kurios mindžiukuoja, nedrįsta mesti ar įgrisusio vyro, darbo, gyvenimo? Ką pasakytumėte toms, kurios skendi apatijoje, nes juk gyvenime jau nieko nebegali tikėtis?

Mūsų moterys yra save per anksti palaidojusios, bet toks jau tas mūsų mentalitetas. Lietuvoje net jaunos merginos stengiasi įsiteikti vaikinams. Prancūzės, užauginusios vaikus, mano, kad turi antrą gyvenimo šansą, lietuvės mano, kad jau viskas – reikia tik džiaugtis vaikų laime. Aš džiaugiuosi vaikų laime, bet tuo pačiu suteikiu jiems laisvę nuo savęs – tai viena svarbių puikaus sutarimo sąlygų. Kita vertus, sunku spėlioti, nes niekada gyvenime nesijaučiau, kad mano siela priklauso Lietuvai. Šaknys ir siela – du skirtingi dalykai. Esu laisvai sklandanti dvasia, randanti save skirtinguose šalyse, vaidmenyse, profesijose, statusuose. 

Žmonės.lt

Temos:

Naujausi straipsniai