Nuo vaikystės mus mokė sakyti žodį „ačiū“. Taip mums buvo diegiamos elementarios mandagaus elgesio taisyklės. Žinoma, mandagūs žmonės žymiai labiau patinka aplinkiniams, lengviau įsitraukia į socialinį gyvenimą, susiranda draugų, pasiekia karjeros. Visgi nesunku pastebėti, jog dažniausiai šis žodis tariamas iš inercijos, be vidinio dėkingumo pajautimo.
Žodžius „ačiū“, „dėkui“ tariame beveik kasdien. Kartais tai būna tiesiog būtinas žodis, gyvenimiško žaidimo taisyklė, o kartais išties tą akimirką jaučiamės nuoširdžiai dėkingi. Šį jausmą dažniausiai sukelia išoriniai įvykiai: kažkas mums padėjo, kažką padovanojo, pasakė komplimentą. Taigi, toks jausmas yra išorinių įvykių rezultatas, pasekmė. Visgi toks dėkingumas yra nulemtas, jį pajaučiame tik su sąlyga, kai kažkas kažką mums davė, suteikė.
Tačiau net ir tomis akimirkomis dažnai yra bijoma atvirai išreikšti šį jausmą vien todėl, kad manome, jog mumis pradės manipuliuoti, pasijusime menkesni, priklausomi nuo kitų malonės, pagalbos. Jeigu neišgyvename jokių ypatingai džiuginančių įvykių, dienos slenka įprasta ramia vaga, tai atrodytų, jog tai savaime suprantama. Tačiau ar iš tiesų taip yra?
Niekas nėra savaime suprantama
Dėkingumo praktikos yra gana paprastos ir seniai žinomos beveik visiems. Deja, paprastos dvasinės praktikos dažnai būna be reikalo nuvertinamos, žmonėms atrodo, jog nėra verta jomis pasidomėti, pabandyti praktikuoti. Ką gi, belieka tikėtis, jog kasdien atliekate žymiai sudėtingesnės technikas, todėl paprastoms jau tiesiog nelieka laiko.
Tiems, kuriems jų gyvenimas atrodo lyg nesibaigiančių kliūčių ruožas, galėtų pasirodyti, jog dėkoti jie neturi kam ir už ką, kad ši praktika jiems nėra aktuali.
Tuomet tiesiog dabar apsižiūrėkite aplinkui. Ką matote? Kaip jaučiatės? Greičiausiai sėdite šiltoje, saugioje erdvėje. Kadangi skaitote šį straipsnį, tai reiškia, jog naudojatės kompiuteriu, internetu, galbūt gurkšnojate arbatą, o netoliese yra jums brangūs žmonės.
Tokių detalių paprastai nesureikšminame ir neskiriame ypatingo dėmesio. Tarsi tai būtų savaime suprantama, tarsi negalėtų būti jokios kitos realybės. Kai pamatome nuskurdusį žmogų invalido vežimėlyje, prašantį išmaldos, beveik visiems praskrieja mintis – „vargšelis, nepasiseke“. Naivu būtų manyti, jog nėra nė menkiausios tikimybės, jog tokioje situacijose galime atsidurti ir patys – jei ne šiame, tai kitame gyvenime. Žinoma, to laukti nereikėtų, tačiau tikimybės atmesti negalima.
Taip pat skaitykite: Tobulėkime kartu. Pavydas trukdo pasiekti laimę. Praktika, padėsianti jo atsikratyti
Taigi, tokie dalykai, kaip galėjimas laisvai judėti, kalbėti, dirbti, rinktis, ką norite valgyti, gyvenimas jaukiuose namuose, draugė, kuriai galite paskambinti ir pasiguosti, nėra savaime suprantama, nes bet kuriuo metu galite to netekti, viso šito galėtų ir nebūti.
Kad ir kokį sunkų gyvenimo tarpsnį žmogus išgyvena, jis visada turi už ką padėkoti. O juk būtent nuoširdaus dėkingumo vibracijos gali būti tai, kas padėtų įveikti sunkumus.
Nebūtina laukti, kol kažkas iš išorinio pasaulio padarys ką nors gero dėl jūsų, kol likimas atneš kažką malonaus. Viskas, ko reikia tam, kad sukurtumėte dėkingumo būseną patys sau, jau yra jūsų gyvenime. Gilaus dėkingumo pojūtis – tai paprasta, bet veiksminga meditacijos forma. Nuoširdžiai ir kasdien ją atlikdami, galėsite palaikyti aukštesnį savo energijos lygį, o tokiu būdu tik pritrauksite į savo gyvenimą dar daugiau nuostabių dalykų.
Pradžia gali būti sudėtinga, kadangi paprastai žmonės koncentruojasi į tai, ko nori, tačiau neturi. Liūdnos mintys apie tai, ko jums gyvenime trūksta, – rimtas kliuvinys, taigi normalu, jog įeiti į gilią meditacinę būseną pavyktų tik iš kažkelinto karto.
Genialumas slypi paprastume
Jei žiūrėsite į šią praktiką kaip į vienadienę, tuomet ir rezultatai bus palyginti menkai pastebimi ir trumpalaikiai. Norint išlavinti savyje dėkingumo savybę, prireiks nuoseklumo, disciplinos ir kantrybės.
Išvardyti dalykus, už kurios esate dėkingi, galite ir mintyse. Vis dėlto, jei norite užsiimti šia technika rimčiau, svarbu viską užsirašyti. Ir ne šiaip ant kokio nors popieriuko, o į gražų, naują, švarų, storą sąsiuvinį ar bloknotą. Jis tikrai turėtų būti gana storas, nes jei pakankamai ilgai praktikuosite, jums prireiks daug vietos rašymui, tadėl vos kelių puslapių tikrai neužteks.
Tokie dalykai, kaip galėjimas laisvai judėti, kalbėti, dirbti, rinktis, ką norite valgyti, gyvenimas jaukiuose namuose, draugė, kuriai galite paskambinti ir pasiguosti, nėra savaime suprantama, nes bet kuriuo metu galite to netekti.
Kuomet tokį bloknotą jau turėsite (pavadinkime jį Dėkingumo dienoraščiu), išjunkite visus elektronikos prietaisus, kurie gali jus blaškyti ar skleisti nemalonias vibracijas, ypač televizorių.
Atsitraukite į ramią vietą, kur jums niekas netrukdytų. Bent kelias minutes skirkite laiko savo kvėpavimo stebėjimui. Įsivaizduokite, kad šią akimirką esate tik jūs ir kvėpavimas. Ir bent šią akimirką neįsileiskite jokių negatyvių ir pašalinių minčių.
Išlaikykite pagarbą šiam procesui – pasiruoškite taip, tarsi ruoštumėtės rašyti laišką Dievui. Kiekviena jūsų ląstelė turi spinduliuoti susikaupimą, nuolankumą, pagarbą ir dėkingumą. Neskubėdami pradėkite dabartinio gyvenimo apžvalgą. Nerašykite Dėkingumo dienoraščio mechaniškai, vien tik tam, kad atliktumėte užduotį ir užpildytumėte tuščius lapus. Pajuskite šį procesą, kaip sakralų, neeilinį ritualą.
Paklauskite savęs: „Už ką esu dėkingas?“ Tegul atsakymas atsiranda savaime, nebandykite jo sugalvoti protu, tai turėtų būti natūralus procesas. Atsakymas tiesiog ramiai atplauks iš jūsų vidaus. Tai gali būti bet kas, tačiau dažniausiai žmonės savaime pradėda nuo to, kas jų gyvenime užima išties svarbią vietą. Pavyzdžiui, vaikas, vyras/žmona, darbas, namas, sveikata. Tačiau jei nežiūrėsite į Dėkingumo dienoraštį, kaip į vienos dienos užsiėmimą, jūsų sąrašas pradės pildytis įvairiomis maloniomis smulkmenomis, iš kurių ir susidėda gyvenimas.
Taip pat skaitykite: Nesiseka ir nieko nesinori? Prisiminkite paprastus džiaugsmus
Būtų žymiai veiksmingiau, jei per vieną dieną į savo Dėkingumo dienoraštį įtrauktumėte tik 1–3 punktus, kadangi kiekvienam punktui reikia skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jei užrašysite iš karto 20 punktų, tai neatliksite šios praktikos tinkamai. Tai bus tiesiog paviršutiniškas sąrašas, kurio gilios esmės nesuvokiate. Reikalas tas, jog kiekvieną punktą turite giliai pajusti, susilieti su jo, kvėpuoti su jo, medituoti, įeiti giliai į esmę to, už ką turite jaustis dėkingas.
Kuomet išties nuoširdžiai praktikuosite dėkingumą ir kreipsite dėmesį į tai, ką jau dabar turite, būsite šokiruoti aiškiai suvokę, jog jūsų gyvenimas yra tikrai gražus. Suprasite, jog tie dalykai, kuriuos jau turite, yra jūsų įrankiai, kurie padės jums pasiekti to, ko norite.
Pavyzdžiui, esate dėkingas už savo namus. Juk sutiksite, kad tikrai ne kiekvienas žmogus gali tuo pasidžiaugti. Mintyse susiliekite su savo namais, pajuskite tą Dievo suteiktą galimybę gyventi saugiuose namuose. Pasakykite „ačiū“ savo namams už tai, kad juos turite, kvėpuokite su šia mintimi. Galbūt esate dėkingi, nes turite šalia mylintį vyrą arba nuostabų vaiką? Argi tai yra savaime suprantama?
Kuomet išties nuoširdžiai praktikuosite dėkingumą ir kreipsite dėmesį į tai, ką jau dabar turite, būsite šokiruoti aiškiai suvokę, jog jūsų gyvenimas yra tikrai gražus. Suprasite, jog tie dalykai, kuriuos jau turite, yra jūsų įrankiai, kurie padės jums pasiekti to, ko norite. Savo dabartį ir ateitį žvelgsite jau visai kitaip.
Jei norite astrologės paklausti apie savo gyvenimą, tam tikras situacijas, sužinoti poros suderinamumą ar tinkamą specialybę, registracija Lanos Kutkytės konsultacijai Vilniuje ir Kaune telefonu +370 696 08147.