Tinklaveikos specialistė Ramunė Kasparavičienė: „Jūsų autentiškumas ir atvirumas yra kelias į sėkmę“

Ramunė Kasparavičienė / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Laima Samulė
Publikuota: 2021-08-28 16:25
Tinkama komunikacija ir autentiškumas gali užtikrinti sėkmingus santykius tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tuo įsitikinusi tinklaveikos ir aktyvių pardavimų ekspertė Ramunė Kasparavičienė. Pasak „WOW university“ Gamma bendruomenės klube paskaitas skaitančios specialistės, kiekvienas turėtume išmokti save tinkamai įsivertinti ir pristatyti pasauliui.

Ramune, kas yra asmeninis autentiškumas?

Autentiškumas yra įrankis, kurį naudodami buriame savo socialinį kapitalą. Esame priklausomi vieni nuo kitų, ilgai negalime išbūti vieni – ką aiškiai parodė ir visuotinis karantinas. Iš pradžių buvo labai gera namuose, saugioje aplinkoje, tačiau izoliacija ilgainiui apkarto, pradėjome ieškoti būdų kaip bendrauti vieni su kitais.

Natūraliai tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas, kodėl žmonės turėtų norėti su manimi būti, bendrauti, skirti man savo laiką, kuris šiandien yra labai brangus. Ką aš galiu ir noriu duoti, ištransliuoti pasauliui, kad jis į mane atsisuktų? Čia ir prasideda autentiškumo paieškos.

Kaip atrasti savo autentiškas stiprybes?

Jei nežinote nuo ko atsispirti, tiesiog peržiūrėkite pastarųjų metų gimtadienio sveikinimus feisbuke, el.pašte ar kitose erdvėse ir įsigilinkite į tai, ką apie jus kalba žmonės. Dažnai kitų žodžiuose apie mus galime atrasti elementus, kurie imponuoja kitiems žmonėms, kurie atskleidžia mūsų autentiškumą, išskirtines savybes.

Vieni esame agresyvūs vanagai, kiti – ekspresyvios papūgos, treti – draugiški balandžiai, ketvirti – analitiški apuokai.

Atkreipkite dėmesį į tai, už ką dėkojama ir ko linkima. Tai padės labai aiškiai pamatyti, kaip atrodome kitų akyse, kokie esame. O jei nutiktų taip, kad žmonės mato visai ką kita, negu norime deklaruoti, reiktų pakeisti savo komunikaciją, akcentuojant tai, kokie esame šiandien.

Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje toks svarbus asmeninis autentiškumas?

Autentiškumo svarbą iš dalies didina socialiniai tinklai, taip pat moterų siekis pradėti asmenines veiklas. Nori nenori jos turi pradėti nuo komunikacijos apie tai, kas jos yra, ką veikia, kaip atėjo iki šio taško. Kiekvienos istorija unikali ir išdrįsti apie ją šnekėti yra labai sudėtinga.

Prieš kalbėdami apie savo autentiškumą, prieš tam tikra prasme apsinuogindami pasauliui, susiduriame su didele savikritika ir savivertės stoka. Dvejojame, ar tai, ką pasakysiu, bus įdomu kitiems, ar pasirodys verta pozityvaus komentaro. Visuomet kopiant į drąsos kalną įsijungia savisaugos instinktas.

Jei nežinote nuo ko atsispirti, peržiūrėkite gimtadienio sveikinimus feisbuke ir įsigilinkite, ką apie jus kalba žmonės.

Džiaugiuosi, kad socialiniai tinklai, verslas internete suteikė galimybių dar kartą išdrįsti atsisukti ir pasižiūrėti į save, o tada ir prabilti apie save. Vis daugiau ir daugiau moterų pradeda įgyvendinti savo svajonę, pradėti savo verslą ar veiklą. Jos jungiasi į bendruomenes, nes suprato, kad „apsinuoginus“ reikalingas tvarios aplinkos palaikymas.

Surasti vienai kitą virtualioje erdvėje daug lengviau nei susipažinti gatvėje ar per pažįstamus. Labai džiugu, kad randame viena kitą ir jungiamės į palaikančias bendruomenes, leidžiame sau „apsinuoginti“ pažįstant vienoms kitas iš naujo.

Ramunė Kasparavičienė / Asmeninio albumo nuotr.
Ramunė Kasparavičienė / Asmeninio albumo nuotr.

Darbo pokalbis taip pat yra tam tikras apsinuoginimas, kuris dažnam žmogui kelia stresą. Kaip palengvinti šią situaciją?

Iš tiesų darbo pokalbio metu „apsinuoginame“ ir tai yra privalumas, nes kaukės nepadės. Kaukėtų žmonių niekas nebeieško, reikia kitoniškumo, autentiškumo, kuris kadaise buvo trūkumas, o dabar kaip tik kuria pridėtinę vertę.

Pasikeitė kandidatų atrankos kriterijai, deja, vis dar esame ne vienodose sąlygose: paprastai „apsinuogina“ tik viena pusė – kandidatas, o ne kompanijos atstovai. Labai norėčiau, kad ateityje, kad žmogiškųjų išteklių vadovai, vykdantys darbuotojų atrankas leistų „apsinuoginti“ ir sau, nes renkasi abi pusės.

Didžiausią sprendimo dalį sudaro ne atlyginimo dydis ir garantijos, bet chemija, kuri įvyksta tarp žmonių, susitikusių darbo pokalbyje.

Žmonės eina paskui žmones. Didžiausią lemiamo sprendimo dalį sudaro ne atlyginimo dydis, ne socialinės garantijos, bet chemija, kuri įvyksta tarp žmonių, susitikusių darbo pokalbyje. Jei atitinka mūsų vertybės, įmonės atstovą vertiname kaip autoritetą, susidarome įspūdį, kad visa kompanija yra tokia, kad visi joje dirbantys žmonės bus tokie.

Taigi, turėtų vykti abipusis „apsinuoginimas“. Taip pat labai praverstų viena diena darbovietėje, kad galėtume pamatyti kolektyvą, praturtinti socialinį kapitalą žmonėmis, kurių dar nepažįstame, bet su kuriais gali tekti dirbti ne vienerius metus. Atvirumas yra kelias į ilgalaikį santykį.

Kaip palikti tokį įspūdį, kad kiti apie mus atsilieptų teigiamai?

Raskime kelis raktažodžius, kuriuos turėdami „1 minutę šlovės“ galėtume apie save pasakyti nepažįstamam žmogui. Pavyzdžiui, aš visada prisistatau sakydama, kad kolekcionuoju žmones, kad kiekviena sutiktas kontaktas yra unikalus ir kuriantis vertę. Tai mano asmeninis prisistatymas, kurį visada esu paruošusi ir nuo kurio pradedu kalbėti apie save.

Taigi, pirmiausia rekomenduoju turėti intriguojantį prisistatymą, kad jį išgirdus žmogus būtų suintriguotas, norėtų pratęsti bendravimą, geriau jus pažinti.

Aš labai branginu kiekvieną pažintį. Susipažinusi galiu sukurti vertę ir kitiems, žinodama ką ir su kuo turėčiau supažindinti, kad tai būtų vertinga profesinėje srityje. Labai gera tuos žmones sujungti, praturtinti ir būti jų sėkmės dalimi.

Kaip atsirinkti, kokie asmeniniai ir darbo santykiai bus abipusiai vertinti?

Niekada nežinome, ar susitikimas bus vertingas šiandien, ar jis atitiks išankstinius lūkesčius. Bet po šešiolikos metų praktikos aktyvių pardavimų srityje galiu pasakyti, kad kiekvienas susitikimas, į kurį einame galvodami apie kitą žmogų, o ne save, ilgoje perspektyvoje gali būti labai vertingas. Atėję į susitikimą tapkime labai gerais klausytojais, galvokime, kuo galime būti naudingi kietiems, veikime kitų labui.

Nepamirškime su kuo bendraujame ir pernelyg neįsijauskime į savo pačių tipažą.

Taip sukursime psichologinio įsiskolinimo jausmą – kitas žmogus ilgai bus dėkingas. Gyvenime viskas sukasi ratu ir ta gera energija, geras darbas, rekomendacija ar patarimas sugrįš mums su kaupu, ir nebūtinai iš to paties žmogaus.

Pati visuomet stengiuosi eiti į kiekvieną susitikimą su dideliu smalsumu ir svarstymu kuo galiu būti naudinga, visa kita – tik malonus šalutinis poveikis (šypsosi).

Kodėl vieniems žmonėms lengva bendrauti, kalbėti apie save, o kitiems tai tampa didžiausiu iššūkiu?

Žmones pagal tipažus galima prilyginti paukščiams: vieni esame agresyvūs vanagai, kiti – ekspresyvios papūgos, treti – draugiški balandžiai, ketvirti – analitiški apuokai. Visi komunikuojame ir priimame informaciją skirtingai. Geriausiai komunikuoja tas, kuris sugeba skirtingam tipažui adaptuoti savo kalbą.

Juk jei čiauškėsime kaip papūgos su analitišku apuoku, jam susitikimas nebus malonus, vargu, ar jam kažką parduosime. Kad susitikimas būtų vertingas, turime kalbėti taip, kad kitam žmogui būtų malonu.

Tad pagalvokime ne tik koks mano tipažas, koks mano autentiškumas, bet kaip tą autentiškumą pritaikyti, kad jo būtų malonu klausyti skirtingoms auditorijoms. Nepamirškime su kuo bendraujame ir pernelyg neįsijauskime į savo pačių tipažą.

Kai išginti baimę kalbėti viešai?

Jei paklaustume sportininko, ar sunku bėgti krosą, jis atsakytų, kad sunku pirmą kartą, o vėliau su kiekviena diena darosi vis lengviau. Taip ir su viešu kalbėjimu. Aš sąmoningai pradėjau dalyvauti tinklaveikoje, kad kiekvieną savaitę auditorijai save pristatyčiau dar ir dar kartą. Visi įgūdžiai yra treniruojami.

Žmonės seka paskui žmones, o ne paslaugas ar produktus.

Patarčiau susikurti savo unikalios vertės pasiūlymą (kelis raktinius sakinius apie save) ir dažnai jį komunikuoti skirtingose erdvėse. Kuo dažniau prisiverčiame kalbėti, tuo greičiau laviname viešojo kalbėjimo įgūdžius. O jei nekalbame, tai lygiai taip pat nedrąsu bus ir po metų, ir po kelerių.  

Dažnam apie save kalbėti teigiamai yra nemalonu – jaučiamės tarsi girtumėmės, aukštintume save. Kaip atsikratyti šio komplekso?

Kalba ne apie pagyras, bet savęs pristatymą: kas aš esu ir kodėl kitas žmogus turi norėti su manimi susitikti. Tai savotiškas savęs pardavimas. Net lektorius atėjęs į auditoriją pirmiausia turi „parduoti“ save, kaip žmogų, tik tada dalintis žiniomis. Kaip minėjau, žmonės seka paskui žmones, o ne paslaugas ar produktus.

Visuomet pasirenkame tuos, kurie moka save pristatyti. Supažindinti kitus su savimi galime įvairiai – per darbo stažą, kūrybiškumą, analitinius gebėjimus ir kt. Būtent mūsų autentiškumas, kuris imponuoja arba ne, lemia sėkmingus santykius darbe ir asmeniniame gyvenime.

Ramunė Kasparavičienė / Asmeninio albumo nuotr.
Ramunė Kasparavičienė / Asmeninio albumo nuotr.

Kaip atrasti savo autentiškumą?

Jau minėjau, kad visai geras būdas paskaityti gimtadienio sveikinimus. Taip pat artimai aplinkai galima išsiuntinėti linksmą klausimyną, kuris padėtų įvertinti, ką kolegos ar bičiuliai mano apie mus. Jame gali būti nuotaikingi klausimai, pavyzdžiui: „koks automobilis, knyga ar kino filmas būčiau?“

Pamenu, kai pirmą kartą klausimą apie automobilį uždaviau aš, daugelis atsakė, kad būčiau galingas, keturiais ratais varomas džipas (juokiasi). Man pasidarė baisu, kad artimieji mato mane tokią galingą, viską pavežančią, pro visur prasibraunančią. Pradėjau keisti savęs pateikimą ir po kelerių metų atsakymai į tą patį klausimą jau buvo kitokie.

Mes visi esame susaistyti dėl tam tikrų savybių, kurios lemia, kad su mumis malonu būti. Reikia mokėti tas savybes ir pačius save pristatyti, būti vertingu aplinkai ir pasauliui. Tai labai svarbu, nes mus visur ir visada kažkas renkasi ir mes žmones už kažką renkamės. Būkime drąsūs prisistatyti pasauliui kas mes esame ir kodėl konkrečioje situacijoje pravartu rinktis būtent mus.

Naujausi straipsniai