„Vienos telefonų bendrovės kūrėjai nusprendė: „Sukurkime daiktą, kuris žmonėms labai reikalingas, tik jie apie tai dar nežino.“ Taip atsirado išmanusis telefonas. Ir būtent taip man nutiko su robotizuotu siurbliu – pirma jį įsigijau ir tik tada suvokiau, kaip man jo reikėjo! Ir kaip aš anksčiau gyvenau be jo?“ – stebisi kulinarinių knygų autorė, maisto tinklaraštininkė Nida DEGUTIENĖ, kurios namuose prieš mėnesį apsigyveno „iRobot“ firmos robotizuotas dulkių siurblys „iRobot Roomba® i7+“.
Nida pasakoja tokio prietaiso neieškojusi ir apie jį nesvajojusi. Įsigijo tik iš smalsumo, nes mėgsta išbandyti naujas technologijas, kurios palengvina buities darbus. „Išskyrus virtuvinius prietaisus, kuriuos irgi iš dalies galima vadinti robotais, nes jie ir maišo, ir pjausto, ir tešlą minko, daugiau su jokiais robotais reikalų nesu turėjusi. O paaiškėjo, kad tai – kone reikalingiausias daiktas namuose!“ – neslepia maisto tinklaraštininkė.
Gyventi švariai norisi visiems, tačiau tokiu atveju arba pats turi skirti labai daug laiko namams švarinti, arba kviestis pagalbą, kad kartkartėmis ateitų ir tuos darbus nudirbtų. Prižiūrėti daugiau nei šimto kvadratinių metrų butą kas dvi savaites Nidai iš tiesų padeda namų tvarkytoja, tačiau siurblio neretai tekdavo griebtis ir pačiai. Juk jos veikla ypač turi įtakos netvarkai namuose. „Daug laiko praleidžiu virtuvėje. Savaime suprantama, kad intensyviai gamindamas trupinių ant žemės neišvengsi. Patikėkite, ir profesionalams viskas byra ir tyška ant žemės, kai kepa, maišo ar pjausto“, – juokiasi kelių kulinarinių knygų autorė.
Žinoma, po kiekvieno tokio pašeimininkavimo reikėtų pulti šluoti ar siurbti. Tačiau keliskart per dieną tampytis su nelengvu siurbliu mažai kam norisi. Nida neslepia, kad dažniausiai apsitvarkydavo minimaliai ir tada kantriai laukdavo, kada ateis ta „švaros diena“ su namų tvarkytoja priešaky...
„O laukdama nuoširdžiai nervindavausi dėl trupinių, kurie nusėja virtuvę, nešiojasi į kambarius. Dar mane labai nervina, kai namiškiai pasiima maisto ir trupina jį valgydami prie televizoriaus ar kompiuterio! Juk tvarkytis reikės man, – prisipažįsta tinklaraštininkė. – Užtat dabar mano ramybė priklauso tik nuo vieno mygtuko paspaudimo: baigiau gaminti, paspaudžiau mygtuką, atvažiavo mano bičiulis, per kelias minutes išsiurbė visą virtuvę ar kambarį ir grįžo į savo vietą. „iRobot“ vadinu streso šalintoju, geriausiu bičiuliu ir išsigelbėjimu visiems, ką nervina netvarka, o tvarkytis nemėgsta.“
Jau mėnesį išmanųjį siurblį turinti tinklaraštininkė sako labai greitai įvertinusi, kokią nepamainomą pagalbą buityje įsigijo. Pirmiausia todėl, kad dabar ji nėra prisirišusi prie konkrečios savaitės dienos, kai nekantriai laukia namų tvarkytojos. „Juk būna gyvenime tokių spontaniškų dalykų kaip svečiai. Arba pabundi ryte, o pro atidarytas balkono duris po vėjuotos nakties visos grindys nuklotos spygliais ar žiedlapiais. Kadangi gyvename pamiškėje, šiukšlės tikrai nėra baisios, tačiau basomis vaikščioti po tokias grindis nėra malonu. Seniau turėjau du pasirinkimus: griebti siurblį ir tvarkytis arba susiskaičiuoti, kiek dienų liko iki namų tvarkytojos vizito... Dabar įjungiu robotą ir einu pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu. Nieko nėra maloniau, nei grįžti į švarius namus“, – pasakoja.
Nidą maloniai nustebino robotizuoto dulkių siurblio išmanumas: regis, negyvas daiktas, o tiek sumanumo ir proto į jį įdėta. Pats nusibraižo darbo zoną, vadinamąjį žemėlapį. „Tik jam reikia duoti laiko apsiuostyti, įvertinti kambario kampus, baldus. Aš irgi iš pradžių stebėjausi: ką jis ten veikia – zulina ir zulina vienoje vietoje, paskui – kitoje. Pasirodo, tyrinėja, vertina, ar čia sienos kampas, ar, tarkime, stalo koja, kurią galima apvažiuoti. Kur kilimas, o kur prasideda laiptai, kurių reikia vengti, todėl galiu būti rami, kad nuo laiptų jis nenukris, – sako. – Nesu nustačiusi konkretaus grafiko, kada tas zonas valyti, tarkime, tik antradieniais ar tik trečiadieniais. Paleidžiu „iRobotą“ tvarkytis pagal poreikį – kartais virtuvės zonoje įjungiu jį net dukart per dieną. Tiesiog gražu žiūrėti, kaip jis dirba, kol aš ilsiuosi gerdama kavą.“
Šeimininkė jau keliskart įsitikino, kad robotizuotam dulkių siurbliui retai pasitaiko kliūtis, su kuria nepajėgtų susidoroti. „Pas mus vienas kištukinis lizdas yra darbo kambario grindyse, į jį nutiesti keli laidai nuo darbo stalo. Kartą siurblys į tuos laidus įsipainiojo ir negalėjo išlįsti. Tačiau yra toks dėžutės formos prietaisas, kuris skleidžia tam tikrus robotui matomus spindulius, – užtenka pastatyti tą dėžutę šalia vietos ar daikto, kurią „iRobotui“ reikėtų apeiti, ir jis ten nevažiuoja. Tarsi sukuri virtualų apskritimą, parodantį siurbliui – čia, bičiuli, tvarkytis nereikia“, – dėsto Nida.
Tarkime, jei namuose būtų augintinis ir nenorėtumėte, kad robotas valydamas grindis išlaistytų jo vandens ar maisto dubenėlius, užtektų šalia pastatyti tokį prietaisą ir jis apibrėžtų robotui ribas. „Visi baldai mūsų namuose – su gana patogiomis kojelėmis, todėl siurblys gali visur palįsti ir iš visur išlįsti. Tačiau vienoje vietoje keliskart buvo užkliuvęs. Kartą gaunu žinutę į telefoną: „Dėmesio! Dėmesio...“ ir buto žemėlapį, kur tiksliai robotas įstrigo. Pirmą kartą ėjau jo gelbėti: ištraukiau ir paleidau, kad toliau tvarkytųsi. O kitą kartą buvau kažkur išvažiavusi.
Galvoju, pabandysiu jį išjungti ir įjungti – juk kai mašina įklimpsta, bandai važiuoti į priekį, atgal, vėl į priekį – pavažinėji ir randi būdą išjudėti. Ir tikrai: telefono programėlėje per atstumą išjungiau robotą, vėl įjungiau, jis pirmyn atgal pasisukiojo ir pats išsilaisvino, – prietaiso išmanumu džiaugiasi Nida. – Galbūt į pagalbą pasitelkti robotus žmogų skatina tinginystė. Bet, manau, dar labiau – suvokimas, kad yra svarbesnių dalykų, kuriems verta skirti savo laiką, nei valandas trunkantis namų tvarkymas su siurbliu rankose.“