Tinklaraštininkė Indrėja Terė apie madą ir stilių: „Nebūtina sekti visų tendencijų, kad taptum stilingas“

Indrėja Terė/Martyno Stankaičio nuotr.
Autorius: Beatričė Staniūnaitė
Publikuota: 2019-07-21 19:54
Savo gyvenimą paskyrusi rašymui ir prekinių ženklų kuravimui, Idrėja Terė nusprendė pasirinkti kiek kitokį kelią ir šiandien save pristato kaip įvaizdžio prodiuserę. Prieš pusmetį sukūrusi vardinį tinklaraštį, mergina skleidžia žinią apie madą ir stilių kaip apie žmogaus vertybę.

Tinklaraštininkė Indrėja Terė (27) teigia, kad mada ir stilius yra sulyginama su žmogaus asmenybe. Pasak jos, tinklaraščio turinys nėra skelbimų lenta, kurioje ji skatina sekti tendencijas ar įsigyti stilingus derinius: „Neduodu patarimų, tiesiog dalinuosi: rašau žmonių kalba apie stilių ir apie tai ką mes išgyvename. Nėra jokios pompastiškos minties noriu dalintis tuo, ką suprantu bei tuo pačiu pastūmėti nebijoti išreikšti save stiliumi“.

Kada ir kaip į tavo gyvenimą atėjo meilė madai?       

Manau, visa tai prasidėjo jau vaikystėje, todėl visus laurus skiriu tėvams. Jie nėra pasaulio mados atstovai, tačiau iš jų aš paveldėjau santūraus ir minimalistinio stiliaus pojūtį. Tėvai nuo mažens mane mokė pirkti vieną, bet gerą daiktą, „neužsikrauti“ savęs blizgučiais ir makiažu. Buvau mokoma to, kad gyvenime nėra svarbiausia „demonstruotis“.

Taip pat prie viso to prisidėjo gyvenimas Amerikoje. Čia praleidau dalį savo paauglystės: mokykla ir įvairi veikla šioje šalyje įskiepijo laisvės pojūtį, kuris atsispindi ir mano stiliuje. Nesakau, kad Amerikoje vyrauja labai stilinga aplinka, ten žmones atsipalaidavę ir kartais į gatves iškeliauja net su chalatais. Todėl manau, kad meilė madai gimė tam tikrų gyvenimo vingių dėka.

Visgi, po mokyklos baigimo nepasirinkai mados industrijos studijų. Kas nulėmė tokį tavo sprendimą?

Tikriausiai aš dar pati nebuvau savyje išgvildenus minties, kad galiu suktis mados pasaulyje. Taip pat ir tėvai norėjo, kad rinkčiausi „rimtus“ mokslus. Mokykloje gana gerai sekėsi rašyti, tad po dvylikos klasių pasirinkau lietuvių filologijos studijas. Po bakalauro nusprendžiau įstoti į meno vadybos magistro studijas. Manau, šis pasirinkimas jau išdavė mano vidinius norus: juk mada taip pat yra menas.

Kada įvyko tas kertinis lūžis, kai nusprendei, kad savo gyvenimą ir veiklą nori sieti būtent su mada?

Matyt, 27-erius metus ieškojau savęs, kai supratau, kad esu tokiame darbo organizme, kuris mane laiko ne dėl mano norų ir savirealizacijos, bet labiau dėl materialių poreikių. Taigi, lūžis įvyko prieš pusmetį, kai gera draugė Eglė Skrolytė pasižiūrėjo man į akis ir paklausė: „Ko tu lauki? Daryk dabar!“. Tikriausiai kartais tereikia vieno žmogaus frazės, kad pradėtum viską keisti. Po tų žodžių, savaitę laiko dėliojausi mintis ir supratau, kad nenoriu visą gyvenimą „uždarbiauti“, noriu daryti tai, kas suteiktų man pilnatvę. Taigi, išėjau iš tam tikrų pozicijų, o kai kuriose likau. Juk basas su gražia suknele nestovėsi.

Indrėja Terė/
Indrėja Terė/

Pirmasis tavo žingsnis – tinklaraščio įkūrimas. Kodėl pasirinkai būtent tokią platformą?

Kol dar nebuvau priėmusi sprendimo keisti savo darbo pobūdžio, jau tada po truputį pažindinausi su įvaizdžio prodiusavimu: kuruodavau fotosesijas, jose kurdavau ir realizuodavau įvaizdžio idėjas. Kadangi mano „pagrindinė duona“ visada buvo rašymas, nusprendžiau sujungti tai su mada. Ilgai svarsčiau, ar tikrai pradėti būtent nuo tinklaraščio, maniau, kad sulauksiu daug kritikos ir pastabų, kad tai yra banalu ir nieko nebestebina. Tačiau kaip kitaip išsakyti savo poziciją, parodyti kaip matai tam tikus aspektus? Madą aš dvejinu su žmogaus vertybėmis, o tai gali išreikšti tik per žodžius, tad tinklaraštis buvo paranki forma.

Žinoma, norai ir ambicijos buvo ir yra didesni, tačiau turėjau nuo kažko pradėti, nors ir tai man nebuvo labai paprasta. Platformą kūriau pati su draugo pagalba. Naktimis sėdėjau ir momentais norėjau viską mesti, kadangi nesu technikos žmogus (juokiasi). Tačiau, jei nori kažką padaryti, turi įdėti daugybę pastangų. Juk geriems dalykams reikia laiko.

Taigi, pristatai save kaip įvaizdžio prodiuserę – ši profesija nėra itin populiari Lietuvoje. Papasakok apie tai plačiau.

Įvaizdžio prodiusavimas bendrąja prasme yra visas virsmas, bendras skonio pojūtis. Man tai nėra vienkartinis darbas, kai tiesiog susipažįsti su žmogumi, matai jį kaip kūną, aprengi ir paleidi. Tai yra bendradarbiavimas, žmogaus ir jo charakterio pažinimas. Kadangi dirbu ir su prekės ženklais, net ir susitikdama su jų atstovais, bandau suprasti ko jie siekia, kokios jų vertybės. Man svarbu ne tik paviršius ar etiketė, bet ir visas branduolys.

Pažintis prasideda nuo pokalbio, kuris gali trukti valandą, kartais ir penkias. Susipažįsti su tuo, ko žmogus tikisi, nes nors ir kalbame viena kalba, galime vienus ar kitus dalykus suprasti skirtingai. Kad suprastum vienas kitą (jei šiuo atveju tiesiogiai kalbame apie stilistiką), turi susipažinti ir su žmogaus spinta: kas joje vargina, slegia arba labai džiugina. Vėliau kartu apsipirkinėji parduotuvėje, daliniesi savo atradimais, nesvarbu, tai bus drabužis ar labai gera priemonė plaukams.

Žinoma, dirbu atsargiai, o ne garsiai. Vis dar tikrinu save, ar turiu pakankamai potencialo užsiiminėti šia veikla. Yra žmonių, kurie jau dabar tiki manimi ir bendradarbiauja. Tai gera paskata judėti į priekį.

Indrėja Terė/
Indrėja Terė/

Iš kur semiesi žinių apie madą, stilių ir naujas tendencijas?

Faktas, kad iš to, kas yra aplinkui, taip pat užsienio tinklų, socialinių medijų. Gaudau tai, kas mane inspiruoja. Tinklaraštyje esu rašiusi, kad šiandien sukurti kažką naujo yra beprotiškai sudėtinga, nes visko yra labai daug. Nesąmoningai užfiksavę kažką galvoje, kad ir ant sienos kabantį paveikslą, po savaitės sugalvojame idėją su to pačio paveikslo elementais, ir manome, kad tai yra geniali autorinė mintis.

Tačiau manau, kad pagrindinė mano inspiracija yra klasikinė literatūra „Vogue“, senieji cinkeliai ir vintažo linijos. Tikriausiai todėl, kad nauja forma viskas sugrįžta.

Kas šiuo metu yra tavo stiliaus ikonos?

Manau, kad mes žavimės ir lygiai taip pat nepripažįstame žmonių, nes juose randame dalelę savęs. Šiuo metu ypatingai žaviuosi Gilda Ambrosio ir „The Attico“ prekiniu ženklu.

Dažnai žmogus, gaudydamas tendencijas, pamiršta savo individualumą ir asmenybę. Visgi, kaip atskirti stilių, kaip saviraiškos formą, nuo elementaraus tendencijų „gaudymo“?

Pirmiausia reikėtų atskirti madą ir stilių. Mada yra žaismas, virsmas, sezoniškumas, o stilius yra žmogaus charakteris. Mados ratas nuolatos sukasi ratu ir grįžta nauja forma. Tai tik detalės, kuriomis gali pasipuošti, įtvirtindamas savo stilių. Nemanau, kad stilingas žmogus „užvirtina“ save paimdamas visas tas detales. Čia tas pats, kaip nueiti į „Zarą“ ir nusipirkti viską, kas puikuojasi vitrinose.

Kai gerai pažįsti save ir išsilaisvini iš tų „dėžučių“, kurios ypatingai būdingos mūsų visuomenėje, gali praleisti tas tendencijas arba jos tau gali net ir nepatikti. Kai pažįsti save, esi stilingas bet kada, ir nesvarbu, kad dabar madinga neoninė spalva, o tavo aprangoje žaidžia pastelinės spalvos.

Tai lengva atskirti. Netgi eidamas gatve gali pastebėti žmones, kurie tiesiog nori pritapti ir tuo pačiu lengvai pastebėti tuos, kurie yra energetiškai pilni, madingi savo deriniu ir audiniais.

Indrėja Terė/
Indrėja Terė/

Ką manai apie lėtąją madą? Ar pati užsuki į dėvėtų drabužių parduotuves?

Esu visomis rankomis ir kojomis ten. Nuo mažens klaidžioju vintažinėse parduotuvėse, kadangi visada norėjau kažko kitoniško. Manau, kad būtent čia ypatingai ugdai savo „skonį“. Dėvėtų drabužių parduotuvėse viskas pigiau, todėl turi tiksliai žinoti, ko nori ir kas tau patinka, o ne imti viską iš eilės.

Kiek tenka bendrauti su žmonėmis, kurie yra beprotiškai stilingi, jie patvirtina mano žodžius, kad gali turėti gerus batus, rankinę ar viršutinę aprangos dalį, tačiau vintažinė detalė (nesvarbu, paveldėta ar pirkta) visada pridės savitumą ir grožį. Manau, būtent vintažas žmogui, suprantančiam ir mylinčiam stilių, duoda tam tikrą „prieskonį“.

Kokios tavo tolimesnės ambicijos ir ateities planai?

Sakoma, reikia norėti garsiai, todėl jau ir tinklaraštyje esu minėjusi, kad ateities planuose yra mados namai, tačiau reikia dar daug ko išmokti. Ateities tikslas įžengti į savo mados namus, kuriuose būtų ir redakcija žurnalo, kuriame galėčiau savo tinklaraštį perkelti į senamadišką, popierinę versiją. Mano svajose šie namai mados oazė.

Temos:

Stilius Mada

Naujausi straipsniai