„Deja, virusai nesnaudžia“, – sako šeimos gydytoja Jolita KVIZIKEVIČIŪTĖ-ŠTAKONIENĖ. Todėl, kad kuo greičiau susiformuotų organizmo imunitetas gripui ir COVID-19, ji skatina nieko nelaukiant skiepytis.
Pajutus peršalimo simptomus gydytoja pataria patiems namuose atlikti COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) ar kombinuotus šios ligos ir gripo greituosius testus. Neatlygintinai gauti savikontrolės testų jau gali bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės – mokiniai, jų artimieji, pedagogai, kiti specialistai.
Jei testas parodo, kad sergama gripu, į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis kuo greičiau, nes per pirmąsias paras skiriami vaistai nuo viruso palengvina simptomus, sutrumpina ligos trukmę, saugo nuo komplikacijų.
Jei paaiškėja, kad sergama COVID-19, reikėtų likti namuose ir saugoti ne tik save, bet ir kitus. Savo būklę turėtų itin atidžiai sekti vyresni kaip 65 metų žmonės, nes tyrimai rodo, kad brandaus amžiaus asmenims gresia net 62 kartus didesnė rizika nuo COVID-19 mirti, lyginant su jaunesniais nei 54 metų žmonėmis. Į rizikos grupę patenka ir visi, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies kraujagyslių, plaučių ligos, cukrinis diabetas, tam tikros imunodeficito būklės, tokios kaip ŽIV. Taip pat – žmonės, gydomi imunosupresiniais vaistais, onkologiniai ligoniai.
„COVID-19 užsikrėtus į rizikos grupę patenkantiems žmonėms, reikėtų kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, – akcentuoja medikė. – Koronaviruso sukeltai ligai gydyti jis gali skirti priešvirusinius vaistus.“ Specialūs medikamentai gali būti skiriami suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika. Vaistą reikia pradėti vartoti kuo greičiau po diagnozės nustatymo – per penkias paras nuo simptomų pradžios.
Kai kurie, COVID-19 sirgę lengva forma, vis tiek jaučia ligos padarinius ir pokyčius organizme. Tai vadinama pokovidiniu sindromu. Dėl jo gali paūmėti širdies kraujagyslių ligos, atsirasti jų komplikacijų. Galimos ir kvėpavimo takų ligų komplikacijos. COVID-19 pažeidžia kvėpavimo sistemą, todėl užsitęsia kosulys, gali prasidėti dusimas. Taip pat paveikiama širdies kraujagyslių sistema, dėl to šokinėja kraujo spaudimas, išsiderina pulsas. Jei ši infekcija paveiks centrinę nervų sistemą, gali prasidėti nemiga, kankinti apatija, vystytis depresija, prasidėti atminties sutrikimai.
Gripas taip pat pavojingas širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų sistemoms. Gali vystytis centrinės nervų sistemos ligos, tokios kaip meningitas, encefalitas. Gripas gali pereiti ir į plaučių uždegimą arba juo sergant papildomai prasidėti dar ir bakterinė infekcija.
Gripo skiepai yra nemokami rizikos grupei priskiriamiems žmonėms: tiems, kurie vyresni nei 65 metų, taip pat – besilaukiančioms moterims, asmenims, gyvenantiems globos namuose arba slaugomiems slaugos ligoninėse. Į tą grupę įtraukti ir visi medicinos darbuotojai.
COVID-19 skiepą valstybė visiems skiria nemokamai. Šį rudenį Lietuvoje skiepijama atnaujinta „Comirnaty (XBB.1.5)“ vakcina, skirta penkerių metų amžiaus ir vyresniems asmenims. Originali „Comirnaty“ vakcina tinkama skiepyti vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų.
„Rizikos grupei priskiriamiems asmenims reikėtų pasiskiepyti nieko nelaukiant. Tačiau rekomenduoju visiems tai padaryti, – sako šeimos gydytoja. – Beje, nuo gripo ir COVID-19 galima skiepytis kartu: dūriai atliekami į skirtingas rankas per tą patį vizitą į gydymo įstaigą. Taip įgyjamas imunitetas nuo abiejų ligų.“
Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.