Daugelyje senovės kultūrų be sėkmę nešančio talismano žmonės nesiimdavo jokių svarbių darbų. Dabar tokie daikčiukai nevertinami rimtai. Vis dėlto daugybė šiuolaikinių žmonių prisipažįsta turį daiktą, kuris, jų nuomone, neša sėkmę.
Pasak daugelio ezoterikų, mums be galo mielas ir svarbus daiktas nėra tikrasis talismanas. Tikruoju talismanu vadinamas tik toks daiktas, kuris turi maginių galių, pavyzdžiui, yra pagamintas iš šventojo medžio ar tam tikrą energiją skleidžiančio akmens, turi tam tikrą formą ar simbolį (kryžių, runos ženklą ir pan.). Senovėje netgi buvo tikima, kad talismanas veikia pagal paskirtį tik tada, kai gaminamas pagal tam tikrus ritualus, atitinkamą savaitės dieną, valandą, yra pašventintas ir t. t..
Žinovų teigimu, netgi maginis simbolis iškart netampa talismanu. Kad saugotų, jį įgijus, reikėtų atlikti nedidelį ritualą: nuplauti tą daiktą švariu vandeniu (aišku, tik jei jis atsparus vandeniui), palaikyti virš žvakės liepsnos ir įkvėpti jam dvasios, t. y. mintimis pakalbinti, sukalbėti maldelę, išsakyti savo troškimus. Talismanu nieku gyvu negalima dalytis su kitais, netgi pačiais artimiausiais žmonėmis. Apskritai talismanų žinovai pataria, apie jį niekam nepasakoti, nerodyti, nesigirti ir juo labiau neduoti niekam liesti ar čiupinėti. Ar tokie talismanai tikrai atneša trokštamą sėkmę? Į šį klausimą visiškai tiksliai jums turbūt neatsakys niekas. Tai jau asmeninis jūsų tikėjimo (arba netikėjimo) reikalas.