Tikra istorija. Pirmasis ir paskutinis...

Švelnūs jausmai / Fotolia nuotr.
Švelnūs jausmai / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2014-03-16 19:00
AA

Paskatintos jūsų, „Tikrų istorijų“ autoriai, pavasarinio jausmų atplūdžio bei išlietų prisiminimų, tarsi iš žiemos miego pakirdo ir kitos romantiškos sielos. Portalo Ji24.lt rubrika „Tikros istorijos“ sulaukė dar daugiau atvirų prisipažinimų. Šiandien pateikiame dar vieną išpažintį, nukeliančią atgal... Dėkojame autorei D. už mintis.

Ta pirmoji ir nepamirštama meilė. Visi ją prisimena. Visus ji aplankė skirtingo amžiaus. Man ji atėjo labai vėlai, kai jau studijavau, bet vis dar neišėjo, ir, tikiuosi, kad pasiliks visam laikui...

Visada buvau gera mergaitė, klausiau tėvų, mokykloje mokiausi aukščiausiais balais. Paauglystėje rūpėjo tik mokslai, galbūt dėl to, kad visi aplinkui sakė jog svarbiausia geri balai, be jų neturėsi gero darbo. Tad visą laiką praleisdavau prie knygų ir vaikinams nebuvo laiko. Žinoma, pastebėdavau juos, bet tik tam momentui, po to vėl pamiršdavau.

Baigiau mokyklą aukščiausiais balais, puikiai išlaikiau egzaminus, gavau raudoną diplomą, kuris simbolizavo mano įdėtą darbą. Su puikiais rezultatais galėjau stoti, kur tik norėjau, tad be jokių problemų įstojau į norimą specialybę universitete. Viskas, atrodė, vyksta pagal planą. Apsigyvenau studentų bendrabutyje, susiradau daug naujų draugų. Žinote, kokie gali būti tie studentai, ypač pirmajame kurse: tik linksmybės, baliai, alkoholis... Aš nebuvau tokia... Ir studijų metais daugiausia dėmesio skyriau mokslams, leisdavau laiką su protingais draugais, kuriems taip pat labiau rūpėjo mokslai nei alkoholis. Daug bendraudavom įvairiom temom, sugebėdavom puikiai leisti laiką tiesiog žaisdami stalo žaidimus.

Viskas būtų idealu, jei ne vienas vaikinas, kuris apsuko man galvą... Gyveno jis taip pat bendrabutyje, buvome kaimynai. Taip ir susipažinome. Nuo pat pradžių krito jis man į akį, bet... Žinojau, kad nieko tarp mūsų nebus, nors gal būtų tiksliau pasakyti, žinojau, kad aš negaliu leisti, kad tarp mūsų kas nors būtų. Visada klausiau proto, o ne jausmų, nes jie verčia elgtis neracionaliai. Tad nenuostabu, jog puikiai suvokiau: jei pradėsiu su juo bendrauti, jis man per daug patiks. Mes buvome  per daug skirtingi: aš – vis dar ta gera mergaitė, jis – blogas berniukas.

Jie niekada manęs nepripažino, sakydavo, kad vagiu jų draugą iš jų, nors tai nebuvo tiesa.

Taip nepastebimai pro akis pralėkė pirmieji studijų metai, antrieji... Vis stengiausi laikytis kuo atokiau nuo jo, nebendrauti, įsivaizduoti, kad jis neegzistuoja, bet tai buvo labai sunku, nes gyvenome šalia.  Žinoma, mokslai, darbai padėdavo užsimiršti, ypač, kai į juos susitelkdavau. Vis dėlto, kaip sakoma, meilė paėmė viršų. Po truputį pradėjome bendrauti, vis dažniau susirašinėdavome, galiausiai pradėjome susitikinėti. Leidome smagiai laiką kartu. Nors buvau jau suaugusi, jaučiausi kaip kokia šešiolikmetė, kuriai pilve skraidė drugeliai ir kuri pirmą kartą įsimylėjo. Jis man buvo pirmasis...

Viskas mudviejų santykiuose buvo idealu. Jis man rodė daug dėmesio. Vienintelė problema – jo draugai, kurie, kai sužinojo, jog mes kartu, to nesuprato. Jie niekada manęs nepripažino, sakydavo, kad vagiu jų draugą iš jų, nors tai buvo netiesa. Niekada jam nieko nedraudžiau, jis galėdavo su jais leisti tiek laiko, kiek nori, aš tam neprieštaravau, nes nebuvau iš tų merginų, kurios mano, jog vaikinas, kaip koks dalykas, priklauso joms. Puikiai supratau, kad jam reikia pabūti su draugais, turėti laiko atskirai nuo manęs.

Ir man taip pat to reikėjo. Leisdavau smagiai laiką su savo draugais, nes nebuvo poreikio 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę būti kartu. Galiausiai jis man pasipiršo. Žinau, kad jo draugai tam labai nepritarė ir bandė jį atkalbėti, nes niekada nesuprato, kaip mes galime būti kartu. Vis dėlto, mūsų meilė įveikė visas kliūtis.

Esu labai jam dėkinga, kad nepasidavė jų spaudimui ir galvojo savo galva. Dabar, po tiek daug metų, kai vis dar esame kartu ir laimingi, dingo visos baimės. Tad noriu jam padėkoti už viską: už šilumą, už šiltus žodžius, galiausiai už tai, kad teikė pirmenybę man...


Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame UAB „KRINONA“ įsteigtą prizą – MACADAMIA NATURAL OIL kelioninį rinkinį, kurį sudaro 6 priemonės: purškiamasis gydomasis makadamijų plaukų aliejukas, plaukus gaivinantis šampūnas, kasdienis maitinamasis plaukų kondicionierius, stiprinamoji plaukų kaukė, maitinamasis plaukų kremas, plaukus stiprinančios makadamijų aliejumi prisotintos šukos.

Natūralūs makadamijų aliejai (Macadamia Natural Oil™) yra profesionalių plaukų priežiūros produktų linija, kurių sudėtyje yra du pasaulyje naudingiausi ir labiausiai vertinami makadamijų ir arganų aliejai, stipriai maitinantys ir atkuriantys pažeistas plaukų ląsteles.

Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!