„Jis atrodė rimtas, protingas, ramaus būdo, o svarbiausia, vengė alkoholio...“, – savo istoriją pradeda Ji24 skaitytoja.
Įsimylėjau, pastojau ir nors kartu apsigyvenome tik gimus kūdikiui, jaučiausi laiminga.
Jis labai rūpinosi tiek manimi, tiek kūdikiu, kas vakarą užmigdavo stipriai laikydamas mane savo glėbyje. Deja, tai truko tik vieną mėnesį. Staiga, jis tapo šaltas, pradėjo vengti mano artumo.
Pamaniau, gal nuovargis, rūpesčiai darbe, bet kai toks jo elgesys tęsėsi pora savaičių, neišlaikiau paklausiau, kas nutiko. Atsakymas pribloškė: „Nežinau, ar noriu būti su tavimi, nes tu manęs netrauki“. Nežinojau, kaip elgtis – pasilikti ar išeiti.
Paskambinau jo tėčiui, jis neišlaikė ir pasakė tiesą: „Vaikeli, jis jau kelerius metus susitikinėja su vyresne moterimi, kuri gyvena netoliese. Dėl jos jis taip ir kvailioja“.
Susiradau tos moters telefono numerį ir jai paskambinau. Ji teigė, kad gyvena su savo vyru jau penkerius metus ir kad maniškis jai tik geras draugas. Grįžęs jis man kartojo tą patį.
Tąkart viskas taip ir liko, jis vėl pradėjo gražiai su manimi elgtis, tačiau abejonės mano širdyje niekur nedingo ir nedavė man ramybės. Nors jis ir prisiekė savo sūnumi, kad su ta moterimi net nebendraus, bet...
Išaušo vienas sekmadienio rytas.
Jis pasisakė važiuojantis su draugu apsipirkti. Jau tada mano nuojauta šaukė jo neišleisti, bet susitvardžiau ir pabučiavusi išlydėjau pro duris. Po valandos bandžiau paskambinti jam, tačiau nei tada, nei dar tris valandas jis neatsiliepė.
Galiausiai jis grįžo piktas, atrodė, negali manęs net matyti, bandė mane ir sūnų išvežti pas mano tėvus, o aš... pro ašaras nemačiau nieko, drebėjo visas kūnas, norėjau jį stipriai apkabinti ir nepaleisti, bet jis akivaizdžiai veržėsi pas ją.
Pasilikome abu namuose, nors įtampa abu varė iš proto. Ryte, išėjęs į darbą, jis atsiuntė žinutę, kad nori pagyventi atskirai.
Sutikau, bet išsikraustyti liepiau jam. Ši sąlyga privertė jį susimąstyti... Jo telefonas, kompiuteris ir visa kita buvo apsaugoti slaptažodžiais, kurių aš nežinojau, bet tą rytą atsikėlusi, įsijungiau jo kompiuterį ir vedžiau visus įmanomus variantus. Pavyko! Tik šio poelgio gailiuosi ir dabar.
To, ką pamačiau, nelinkėčiau ir didžiausiam priešui. Pilnas kompiuteris buvo jos nuogos nuotraukų, vaizdo įrašų... Net tą dieną, kai gimė mūsų sūnus, jis kalbėjo su ja per „Skype“.
Tą rytą atsikėlusi, įsijungiau jo kompiuterį ir vedžiau visus įmanomus variantus. Pavyko! Tik šio poelgio gailiuosi ir dabar.
Tą akimirką mirė viskas: viltys, svajonės ir... meilė. Iškart paskambinau jam, pasakiau jo kompiuterio slaptažodį, nes pro ašaras daugiau neištariau nė žodžio. Jis tuoj pat grįžo namo, ištrynė visas tas nuotraukas, stipriai apkabino ir pasakė, kad su ja tikrai viskas baigta ir nori būti tik su manimi. Deja, buvo per vėlu...
Jau kuris laikas jis elgiasi tobulai, pagaliau išgirdau taip ilgai lauktus žodžius: „Aš tave myliu“. Šiuo metu jis visą laiką skiria tik man ir sūnui, perka dovanas, apgobia rūpesčiu ir šiluma, tačiau aš nebejaučiu jam jokių teigiamų jausmų.
Kasdien noriu bėgti kuo toliau nuo jo, bet tos didelės mėlynos sūnaus akys laiko čia, jo juokas, kai tėtis mėto jį į viršų, džiaugsmas, sutinkant grįžtantį iš darbo...
Pažeminta, įskaudinta ir išduota, bet su beribe meile širdyje jam – vieninteliam vyrui, kurį mylėsiu visą savo gyvenimą – savo mažajam sūneliui. Dėl jo laimės paaukosiu savąją, net jei ir visą savo gyvenimą teks praleisti šalia žmogaus, kuris taip nuvylė ir įskaudino...
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtą prizą – muilų „Botanical“ ir rankų kremų „Hand Cream Trio“ rinkinius.
Daugiau grožio priemonių ieškokite čia.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalyti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt.
Portale Ji24 publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!