Tikra istorija. „Nesitikėdami kartais atrandame tai, apie ką ir svajoti nedrįsome“

Laiminga mergina / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
AA

Ko reikia iki laimės? Geros karjeros, pinigų, aprūpinto gyvenimo ir būrio draugų? Ne visiems to užtenka... Apie tai ir ši Ji24.lt skaitytojos atsiųsta istorija.

Šiuo metu turiu gerai apmokamą darbą, mylimą vyrą ir keturių metukų sūnelį. Aš myliu savo gyvenimą. Tačiau tikrai patyriau, kaip stipriai jis gali suklupdyti...

Dar ankstyvoje vaikystėje aš suvokiau, kad gyvenimas nėra vien saulėtos dienos, kad ne visada viskas būna taip, kaip norisi. Nors mano vaikystė tikrai nebuvo labai graudi ar nelaiminga, tačiau buvau vaikas, kuris žiūrėjo į pasaulį labai realistiškai. Gal dėl to, kad mirus močiutei labai anksti suvokiau vienatvės skausmą... Tuomet atrodė, kad netekau kažko labai artimo sielai, nors tuo metu tikriausiai net ir nesuvokiau situacijos rimtumo.

Vienatvės jausmas neapleido ir tada, kai būdama kokių šešerių metukų sužinojau, kad mano artimiausias žmogus serga nepagydoma liga... Nuo tos akimirkos iki skaudaus paskutinio to žmogaus atodūsio gyventi ar, tiksliau net išgyventi, man buvo labai sunku.

Kiekviena diena iš tų vienuolikos metų teikė tiek skausmo, tiek pražūtingos vilties, kad neįsivaizduoju, kaip būdama tokia maža patempiau tokią naštą...

Bet aš nesigailiu, niekad negailėjau nė minutės to laiko ir patirto skausmo. Tai mane užgrūdino, tai mane sustiprino. Tačiau su tuo stiprumu, o tiksliau supratimu – „kad ir kas bebūtų, negalima palūžti, reikia kovoti iki galo“, aš tapau uždara, egoistiška, ciniška, o į pasaulį galiausiai pradėjau žvelgti kaip į žaidimą. Mėgau žaisti ir su žmonėmis.

Nors iš tiesų, aš tiesiog bijojau prie jų prisirišti ir vėl patirti tą siaubingą vienatvės skausmą. Būtent dėl to pasirinkau gyvenimą be jokių įpareigojančių santykių. Viską leidau pro pirštus, tačiau niekad neperžengdavau ribos, niekad.

Prie viso tokio gyvenimo aš buvau tvirtai nusprendusi, kad man reikia gerai mokytis. Baigiau mokyklą, įstojau ten, kur visad svajojau, mokiausi, dirbau...

Tačiau vis tiek jaučiau kažkokią neapykantą žmonėms, nepasitikėjimą, savo uždarumą... Turėjau ne vieną vaikiną, bet rimtiems santykiams vis nesiryždavau, vis niekaip man niekas neįtikdavo.

Ne kartą mane aplankydavo mintis, kad taip ir liksiu viena, nepatyrusi nuoširdžios draugystės. Jau netgi buvau susitaikius su šia mintimi, todėl tiesiog gyvenau. Gyvenau ir mėgavausi vyrų dėmesiu.

Slinko metai...

Jau net giminės nebeklausinėdavo apie širdies reikalus, nes žinojo, kad darbas ir savarankiškas gyvenimas mane visiškai patenkindavo.

Galiausiai pavargusi nuo darbų, visokių negandų, nusprendžiau ištrūkti savaitėlei pailsėti. Atvykusi į saulėtą Graikiją, apsistojau nedideliame viešbutuke. Buvo gera ilsėtis, atsipūsti po ilgų, sunkių darbo metų.

Vieną vakarą vakarieniaujant pastebėjau lyg ir kažkur matytą vyriškį, kuris nenuleido nuo manęs akių. Jis buvo išvaizdus, gerai apsirengęs – iš tikrųjų, patraukė mano dėmesį. Tačiau baigus vakarieniauti mūsų susižvalgymai taip pat pasibaigė.

Kartą mano atostogų savaitei jau įpusėjus, aš netikėtai nepaprastai gražia lietuvių tarme išgirdau savo vardą. Atsisukusi pamačiau tą vyriškį iš restorano.

Nustebau jį pamačiusi, tačiau tuo pačiu metu man lyg prašviesėjo akyse. Tai buvo mano vaikystės draugas. Tas, su kuriuo nepasidalydavom smėlio dėže, žaisdavom vandens karą, lakstydavom kieme... Tai buvo tas žmogus, kuriam aš atsiverdavau, kai būdavo sunku. Tik gyvenimas mus išskyrė dar visai mažus, ir štai po 17 metų aš vėl jį pamačiau.

Negalvojau, kad meilė egzistuoja, bet pamilau. Galbūt galima sakyt – iš pirmo žvilgsnio. Nors buvo labai sunku atsisakyti savo buvusio gyvenimo ir pakeisti savo mąstymą, tačiau štai – mūsų sūneliui jau ketveri.

Mes niekada nežinome, kas, kur ir kada įvyks. Net ir visai nesitikėdami mes kartais atrandame tai, apie ką net svajoti nedrįsom.


Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtą prizą – kvapųjį purškiklį „Eau des Minimes“ 100 ml (prizo vertė – 29.50 €).

„C&D Style“ įsteigtas prizas / Gamintojų nuotr.

„Eau des Minimes“ –  tai gilių tradicijų pėdsakai, kurie pasakoja apie kiekvieno produkto distiliavimą ir išgavimo būdą.  Praturtintas natūraliu grožio receptu, kvapniuoju vandeniu, kuris maloniai pakvėpina kūną. Papildytas 3 gaiviais citrusiniais vaisiais ir 7 natūraliais ingredientais.  

GROŽIO RECEPTAS

  • Greipfrutas, raudonasis apelsinas, citrina: gaivina
  • Rozmarinas: energizuoja
  • Laukinė našlaitė, melisa: gaivina
  • Varnalėša: suteikia intensyvumo
  • Dedešva: švelnina
  • Neroli, benzoinas: suteikia geros savijautos pojūtį

Naudojimas: kvepinti kūną po dušo ar bet kuriuo metu, kada tik norisi.


Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!

Skaitykite daugiau