Net nežinau nuo ko pradėti, bet noriu pagaliau atsitokėti ir gyventi toliau, nes paskutiniai du mano gyvenimo mėnesiai kažkuo primena linksmuosius kalnelius, kai, atrodo, pakyli prie pat debesų ir vėl krenti į tokį purviną ir juodą dugną, iš kurio išsikapstyti nėra kaip.
Šeimoje meilės jau seniai nėra
Mano vyras šaltas žmogus. Per 13 santuokos metų nesu išgirdusi žodžio „myliu“, nesu sulaukusi jokios staigmenos, niekad nejaučiau jo palaikymo.
Pradėsiu nuo to, kad jau trylika metų esu ištekėjusi, auginame su vyru du nuostabius vaikus. Tačiau mano vyras šaltas žmogus – per tiek metų iš jo nesu išgirdusi žodžio „myliu“,, nesu sulaukusi jokios staigmenos (o aš jas bandžiau daryti ir ne kartą), niekad nejaučiau jo palaikymo, mylėjimasis jam tai pareigos atlikimas, kai turi būti patenkintas vyras, nebučiavo net mylintis jau daug metų.
Kažkada jį taip mylėjau, kad atrodė, jog mano meilės užteks mums abiem. Laikas bėgo, o man vis pradėjo trūkti švelnumo, šilumos, supratimo ir žinoma malonaus kūniško artumo aš juk žmogus su jausmais ir savo troškimais. Skirtis nesiryžtu jau daug metų, nes bijau likti viena, gal esu per silpna, bet neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi vienai, nors turiu darbą. Sakysite, kad reikia kalbėtis ir viskas išsispręs. Patikėkite, bandžiau, tačiau jo atsakymas būna „jei nepatinka gali išeiti“, tuo pokalbis baigiasi.
Lemtinga pažintis internete: „Įsimylėjau iki išprotėjimo“
Galite pasmerkti mane ir už tai turbūt būčiau dėkinga, gal atgaučiau protą, bet prieš keletą mėnesių užsiregistravau viename pažinčių portale.
Galite pasmerkti mane, bet prieš keletą mėnesių užsiregistravau viename pažinčių portale.
Kam? Sau į galvą įsikaliau, kad gavusi sekso su svetimais vyrais, atgausiu pusiausvyrą ir pradėsiu mąstyti kitaip. Susitikau su keletu vyrų, bet supratau, kad tie trumpi pasimatymai mano psichinės būsenos ne tik nepagerino, bet dar labiau nugramzdino į prarają. Viskas atrodė be prasmės, kol vieną dieną tame pačiame portale parašė JIS.
Žodis po žodžio, sakinys po sakinio bendravimas taip įsisiūbavo, kad nerūpėjo niekas: nei namai, nei vaikai, nei darbas. Susirašinėdavome nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro ir niekad nepritrūkdavom pašnekesiams temų. Viskas atrodė taip gražu, kaip pasakoje. Jaučiausi pati laimingiausia, skraidžiau, pilve plasnojo drugeliai, kai jis pasakė, kad mane myli. Sakysite kvaila, juk tai virtualus bendravimas ir kaip galima tuo tikėti? Aš ir pati tai suprantu, protas nenorėjo tuo tikėti, bet širdis pasidavė, įsimylėjau iki išprotėjimo. Ir toliau kasdien susirašinėdavome ir kalbėdavome, pasakojome savo gyvenimo istorijas. Jos panašios, tik jis tuo metu buvo užsienyje. Laukėme mūsų susitikimo, jau net juokaudavome, kad jei būtų įmanomas susituokti virtualiai tai mes jau būtume tai senai padarę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sunku numesti svorio? Valgykite daugiau produktų, kurie greitina medžiagų apykaitą
Jis turi šeimą...
Jis grįžo dviem savaitėms, praleidome nuostabią dieną kartu, jis ir toliau kartojo, kad myli mane, be manęs savo ateities neįsivaizduoja ir niekas aplink jam daugiau nerūpi. Nepaminėjau, tik vieno dalyko, dėl kurio galite mane smerkti, nes tikrai nesididžiuoju tuo. Jis vedęs ir turi šeimą kaip ir aš.
Jo žmona įtarinėja mus, neatstoja nuo jo nė per žingsnį, todėl per porą savaičių buvome susitikę tik du kartus. Tikrai nekaltinu jo žmonos, juk tai aš griaunu jos gyvenimą, esu pašalinis žmogus jų šeimoje.
Jo žmona įtarinėja mus, neatstoja nuo jo nė per žingsnį, todėl per porą savaičių buvome susitikę tik du kartus.
Jis kartkartėmis parašo ar paskambina ir vis kartoja, kad mane myli ir kad mums reikia tik truputį pakentėti ir visam laikui nesislėpdami galėsime būti kartu. Tikina, kad su žmona nesimyli, net apgirtęs jai pasakė, kad turi mane ir myli be proto. Man liepia pamiršti intymius santykius su savo vyru, nes jei sužinos apie tai, tą pačią dieną viskas bus baigta.
Viena mano pusė tiki juo, nes jis pasakė, kad savo žmonos jau senai nemyli, o kita pusė galvoja, kad jis mane suka aplink pirštą ir ieško tik pramogos. Ne kartą jam apie tai sakiau, bet jis prisiekė viskuo, kas jam šventa, kad nė vienas žodis, kurį jis man sakė, nebuvo melas.
Nežinau, kaip išsipainioti iš šio voratinklio
Aš nusprendžiau, kad visų pirma reikia pažinti vienas kitą ir, jei viskas gerai, galėsime būsime kartu. Jis dar būdamas užsienyje sakė, kad jei noriu, jis iškart grįžęs paduos skyrybų dokumentus.
Sakysite kvaila, svetimų vyrų viliotoja? Mano protas su tuo sutinka, bet širdis prieštarauja... Sakysite, kad vedęs vyras ieško tik pramogos? Gal. Tačiau myliu taip, kaip niekad nemylėjau, myliu besąlygiškai aklai. Vieną minutę juo tikiu, kitą noriu viską baigti ir ištrinti iš savo gyvenimo. Visą tą laiką, kai jis yra čia, netoli manęs, vaikštau paskendusi savo mintyse: niekas nebeįdomu. Kai kartkartėmis pradedu mąstyti logiškai, suprantu, kad elgiuosi blogai, graužia sąžinė, bet nieko negaliu sau padaryti – jis mano gyvenimas. Nežinau, kaip iš viso šio voratinklio išsipainioti, noriu gyventi ramiai, kad ir be meilės, kad ir rutinoje bet ramiai. Kaip man jį išplėšti iš savo galvos ir širdies, kaip? Nes protas žino, kad šviesi ateitis mūsų tikrai nelaukia, bet širdis...
Norinti sugrįžti į realybę Greta
Konsultuoja psichoterapeutė Daiva Žukauskienė
Kartais santuoka yra kaip netinkamo dydžio kurpių pora. Gyvena žmogus, kojas trina, skauda, maudžia, bet nusiauti negali. Kurpės geležinės – jas „reikia“ sudėvėti. Tačiau ar tikrai reikia? Jei dviejų žmonių santykiai netgi po bandymų kalbėtis, tartis, derėtis neina geryn, kai esi nereikalingas kitam žmogui, kai tave lengvu mostu varo lauk („išeik, jei nepatinka“) – reikia nusispirti tas geležines kurpes ir paėjėti basomis, kad užgytų kūno ir sielos žaizdos.
Problemos esmė šioje istorijoje ne ta, kad kažkas įsimylėjo vedusį vyrą ar vedusią moterį. Problema yra abiejose pusėse, kurios laisvės, laimės, meilės ieško kitoje poroje. Tiek vyras, tiek moteris, neužbaigę savo santykių, nenudėvėję savo geležinių kurpių, bando prisimatuoti kitus batus. Pagerėjimas yra iliuzinis – bet kas po spaudžiančių ir savigarbą trinančių kurpių bus geriau.
Atsakymas ir patarimas jau skamba laiško eilutėse: „noriu išsivaduoti, noriu viską užbaigti, noriu ramybės“ – nuo to ir reikia pradėti pokyčius. Nurimti savyje, atsistoti ant savo basų kojų, pajausti žemę po kojomis, susivokti, ko noriu, ką galiu ir ką esu pasiruošusi padaryti, gal net paaukoti.
Ar kito vyro jausmai ir ketinimai yra tikri? Šis klausimas antraeilis, nes nesusipratus savyje ir bandant prisimatuoti naujus batus, nenusiavus senų kurpių tėra naivus bandymas save apgauti, tikintis, kad kiti batai bus geri, tiks. Kol kūnas ir siela žaizdoti, tol jokie atsitiktiniai santykiai, meilės pažadai ir net ketinimai neužgydys žaizdų. Naujus santykius kaip ir batus reikia matuotis, kai sveikos kojos, kai širdies nemaudžia dėl nuospaudų skausmo. Galiu skaitytojai tik palinkėti taikos ir darnos pačiai su savimi, užbaigti destruktyvius santykius, pasveikti, sustiprėti vienatvėje ir tik tada pradėti dairytis naujų santykių.
Norite papasakoti savo istoriją, turite klausimų ar kilo gyvenimiškų sunkumų? Parašykite mums info@ji24.lt.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ypatingas metas romantikams: rugpjūčio 9–13 d. dangų raižys meteorų lietus
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!