„Tik“ vitaminas, tačiau stygius grasina mirtinomis ligomis

Ligoninėje / 123RF.com nuotr.
Šaltinis: Reklama
AA

Vitamino D trūkumas įvardijamas kaip viena dažniausiai nediagnozuotų medicininių būklių suaugusiems ir vaikams. Pervertinti šio vitamino svarbą sunku, na o trūkumas didina onkologinių, autoimuninių, širdies ligų, II tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos, depresijos ir kitų rimtų ligų išsivystymo riziką.

Žala didėja, kai vitamino D trūkumas didelis ir trunka ilgai. Išskyrus kūdikystę, kai jo stygius trikdo normalų vystymąsi. Kaip 15min priminė Apotheka vaistinės Panevėžyje vadovė Justina Kielienė, vitaminas D atsakingas už kalcio, fosforo įsisavinimą, taigi, kai vystosi kūdikio kaulų, raumenų sistemos, ypatingai svarbu, kad nestigtų šių medžiagų.

D trūkumas siejamas su ankstyvojo amžiaus vaikų liga – rachitu, kuris pasireiškia medžiagų apytakos sutrikimu (ypač fosforo, kalcio) ir daugelio organų bei sistemų pažeidimu.

Kūdikis / 123RF.com nuotr.

Lengviau užbėgti ligoms už akių, nei kentėti jų padarinius

Kaulams ir raumenims svarbus vitaminas D aktualus ne tik kūdikystėje, vaikystėje, kai vystosi dantys, pieninius keičia nuolatiniai, ir augimo šuolių metu. Jis išlieka svarbus iki garbiausio amžiaus.

Kai ilgai stokojama vitamino D ir visai jo nevartojama, didėja rizika sirgti osteoporoze. Tai sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga mažėjanti kaulų masė, kaulinio audinio pokyčiai ir dėl to dažnesni kaulų lūžiai.

„Jeigu vitamino D trūksta ne nuolat, jo stokojantis žmogus trumpą laiką nepasirūpina papildyti organizmą vitamino D atsargų, galbūt neišsivystys osteoporozė. Tačiau daug lengviau užbėgti ligoms už akių, nei kentėti jų padarinius“, – sakė vaistininkė.

Kada profilaktinių dozių nepakanka

Ar tai reiškia, kad jeigu ilgai nesirūpinome savimi gali būti per vėlu pradėti? J.Kielienė laikosi kitokios nuomonės: geriau vėliau, nei niekada. Tačiau kai pasireiškia pirmieji ligų simptomai, profilaktinių vitamino D dozių nepakanka. Osteoporozės rizikos atveju gydytojai be vitamino D papildomai skiria kalcio, kurį kaip tik ir padeda įsisavinti minėtas vitaminas.

Kaulų trapumas aktualesnis moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau osteoporozės prevencija J.Kielienė patartų rūpintis visiems. Jeigu skauda kaulus, jaučiate raumenų silpnumą ir darosi sunku atsistoti iš sėdimos pozicijos, – organizmas jums siunčia akivaizdžius ženklus, kad trūksta vitamino D.

Osteoporozė / 123RF.com nuotr.

Onkologiniai susirgimai ir vitaminas D

Amžiaus rykšte vadinamiems onkologiniams susirgimams, jų eigai ir gydymo sėkmei taip pat turi įtakos vitamino D kiekis organizme. Vaistininkė neišskyrė konkrečių onkologinių ligų, kurioms įtakos turi vitamino D stygius, tačiau literatūroje minimas storosios žarnos, krūties, prostatos vėžys. Kai kurie autoriai teigia, kad net 77 proc. atvejų onkologinės ligos siejasi su vitamino D stygiumi.

Kada vitamino D ypač svarbu vartoti papildomai? Pasak vaistininkės Justinos, visų pirma sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Vitaminas D svarbus ne tik širdies veiklai užtikrinti, bet ir neurologinių ligų prevencijai, sergant psichikos ligomis.

Nustatyta, jog nepakankamas vitamino D kiekis susijęs su smegenų veiklos pablogėjimu vyresniame amžiuje ir gali tapti depresijos ar netgi demensijos šiame amžiaus tarpsnyje priežastimi.

Liūdesys / 123rf.com nuotr.

Kas žinotina sergantiems lėtinėmis ligomis

Kas kiek laiko svarbu pasitikrinti, ar netrūksta vitamino D sergant lėtinėmis ligomis? Pasak J.Kielienės, bet kokiu atveju naudinga kartą per sezoną: „Jeigu kraujo tyrimas rodo trūkumą, reikėtų 3 mėnesius pavartoti vitamino D ir tyrimą daryti pakartotinai, o pagal rezultatus koreguoti dozę“.

„Sergantieji lėtinėmis ligomis dažnai konsultuojasi su gydytojais, taigi, turėtų pasikalbėti ir apie vitaminą D, tačiau svarbu ne tik žinoti rekomendacijas, bet ir jų laikytis“, – pabrėžė J.Kielienė.

Kaip pastebi vaistininkė, nereti ir į vaistinę užsuka žmonės su savo kraujo tyrimų rezultatais, prašydami patarti, kokiomis dozėmis, kokį vitaminą D vartoti. „Mes patariame, nors būtų geriau, kad dozę tikslingai nustatytų gydytojas, atsižvelgdamas į konkretaus paciento būklę, lėtines ligas“, – sakė J.Kielienė.

Justina Kielienė / Asmeninio albumo nuotr.

Tikslas – kad vitamino D lygis būtų normalus visus metus

Papildomai vitamino D rekomenduojama vartoti ne tik kūdikiams, vaikams, nėščiosioms ir žindančiosioms moterims, bet ir sergant kai kuriomis kepenų, inkstų ligomis, turintiems antsvorio ar sergantiems nutukimu, osteoporoze.

Didesnė vitamino D dozės skiriamos rūkantiesiems, sportininkams, vartojantiems tam tikrus vaistus, besilaukiančioms, nes vitamino D reikia ne tik būsimai mamai, bet ir vaisiui.

Mergaitė džiaugiasi ir laukia būsimo broliuko ar sesutės / 123RF.com nuotr.

Pirmas klausimas, kurį paprastai užduoda vaistininkai, paprašyti rekomenduoti vitamino D, ar žmogus darėsi kraujo tyrimą, ar nustatytas vitamino D nepakankamumas ir koks.

Jei vitamino D – norma ar žemutinė norma, siūloma profilaktiškai pavartoti vitamino D nuo 1000 iki 2000 (TV) veikimo vienetų tam, kad vitamino D lygis būtų normalus visus metus.

Stokojant vitamino D skiriamos didesnės, apie 4000-5000 (TV) veikimo vienetų dozės.

Ką daryti, jei vartoju vitamino D, o tyrimai negerėja

Jeigu žmogus vartoja vitamino D, o tyrimai negerėja, J.Kielienė pataria kreiptis į gydytoją, daryti papildomus tyrimus ir aiškintis, kur problema. „Gal pakaks pakeisti vitamino D formą. Kodėl viena vitamino D forma įsisavinama, o kita blogiau – labai individualu, – sakė vaistininkė Justina. – Priklauso ir nuo lėtinių, gretutinių ligų, kiekvieno organizmo savybių“. Dažniausiai pacientai renkasi kanapių aliejuje ištirpintą vitaminą D kapsulėmis, tačiau populiarios ir kitos šio vitamino formos.

Vitaminas D / 123RF.com nuotr.

Vienu gajausių mitų apie vitaminą D vaistininkė Justina vadino klaidingą įsitikinimą, kad vasarą nereikia jo vartoti.

„Žmonės sako, kad planuoja vykti į pajūrį, ant saulės prisibūna soduose ravėdami daržus. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tam, kad gautum būtiną vitamino D dozę kasdien saulėje, nepridengus odos drabužiais ir nepasitepus apsauginiu kremu, reikia pabūti apie 30 min. Retas žmogus tiek saulėje būna, juolab, kad spinduliai kenkia odai. Aš tikrai nepatarčiau vitamino D trūkumo spręsti būnant saulėje, nes rizika susirgti kitomis ligomis – reali, o būtinos vitamino D dozės iš saulės sunku gauti tiek, kiek reikia. Jeigu su maistu galime gauti apie 10 proc. vitamino D, iš saulės – panašiai. Taigi, sakyti, kad vasarą nereikia vartoti vitamino D, netgi jeigu jo trūksta – netikslinga“, – sakė J.Kielienė.

Skaičiai nedžiugina, bet pastebi ir teigiamų pokyčių

Kaip pacientams kartoja vaistininkė, ne įsivaizdavimai apie vitaminą D, o kraujo tyrimai parodo, ar jo užtenka organizme ir ar nerizikuojame ligomis, kurių išsivystymui įtakos turi vitamino D trūkumas.

Kraujo tyrimai / 123RF.com nuotr.

Statistikos duomenimis vitamino D trūkumas nustatomas 4 iš 5 Lietuvos gyventojų. „Tai yra daug, tačiau džiugesnė tendencija, jog suaugusieji vis labiau rūpinasi savo sveikata. Daugiau domisi, skaito, konsultuojasi su gydytojais bei vaistininkais ir supranta vitamino D reikšmę mūsų organizmui. Dalis žmonių pradeda vartoti vitaminą D profilaktiškai dar nejausdami jokių simptomų, bet norėdami apsisaugoti nuo galimų ligų“, – teigiamais pokyčiais pasidžiaugė Apotheka atstovė.

Jeigu vitamino D lygis organizme – optimalus, t. y. ne per mažas, bet ir ne per didelis, nauda nuotaikai, savijautai ir sveikatai – neįkainojama. Vitaminas D padeda gerinti kaulų ir mineralų apykaitą, palaikyti gerą nuotaiką, darbingumą, normalią raumenų funkciją, kalcio koncentraciją kraujyje, imuninės sistemos funkcionavimą, mažinti sergamumą infekcinėmis ligomis, atsparumą virusams.

Daugiau tekstų apie vitaminą D rasite čia.

Skaitykite daugiau