Tiesa ir mitai apie sveiką mitybą

Druska  / 123rf.com nuotr.
Druska / 123rf.com nuotr.
2016-11-20 09:00
AA

Mitybos ir sveikos gyvensenos teorijų pilnas internetas, šia tema prirašyta daugybė knygų, nuolat rengiamos paskaitos. Tarp skirtingų metodų lengva pasiklysti. Pasak specialistų, kas tinka vienam, kitam gali padaryti meškos paslaugą, todėl svarbu mokėti atsirinkti. Tad kas gi tiesa, o kas – melas?

Bemieliai produktai naudingesni sveikatai. Tiesa

Vieni sveikos gyvensenos šalininkai teigia, kad mielės suteikia organizmui naudingų medžiagų, yra puikus B grupės vitaminų šaltinis, kiti griežtai deda kryžių „blogas“. Kaip yra iš tiesų?

Pasak natūraliosios medicinos specialistų, mielės skatina rūgimo procesus žarnyne. Piktnaudžiaujant mieliniais gaminiais (ypač balta duona, batonu), kenčia žarnyno mikroflora, nes jai nuolat tenka atlaikyti mūšį su puvimo bakterijomis, mažėja gerųjų bakterijų, išsiderina žarnyno flora.

Dėl to silpsta organizmo atsparumas, prastėja virškinimas. Todėl pirmenybę reikėtų teikti bemieliams produktams. Ypač tiems žmonėms, kurie serga ar turi polinkį sirgti onkologinėmis ligomis.

JAV mokslininkai ištyrė, kad mielės, kuriose gausu B grupės vitaminų, skatina atsinaujinti piktybinius auglius. Jei esate mielinių gaminių mėgėjai, bent jau nevalgykite šviežių, ką tik keptų. Palaukite dieną, tuomet mielės praranda aktyvumą.

Sveikiausia valgyti visadalių grūdų produktus. Ne visai tiesa

Neapdorotų, visadalių grūdų produktai labai naudingi sveikatai, tačiau jie tinka ne visiems. Sergantiems kai kuriomis skrandžio ar žarnyno ligomis didelis kiekis maistinių skaidulų (jų dienos norma 25 g) gali sukelti paūmėjimą ar virškinimo problemas. Tokį maistą būtina ypač gerai sukramtyti.

Druska nereikalinga organizmui. Netiesa

Nors druska, kaip ir cukrus, vadinama baltąja mirtimi, ji reikalinga mūsų organizmui. Tik svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę ir vartoti saikingai. Vengti druskos reikėtų turintiems didelį kraujospūdį, sergantiems inkstų, sąnarių ligomis. Beje, pasak alternatyviosios medicinos specialistų, jei per dieną geriama pakankamai vandens, druska organizme nekelia kraujospūdžio, nes išlaikoma elektrolitų pusiausvyra (ją gali vartoti net hipertonikai).

Sveikam žmogui druskos paros norma – apie 4–5 g (maždaug vienas arbatinis šaukštelis). Tiesa, nepamirškite, kad su maistu gauname paslėptos druskos. Jos dedama į pusgaminius, rūkytus mėsos gaminius, bulvių traškučius ir kt.

Druska – svarbus natrio, organizmui labai reikalingo mineralo, šaltinis. Ji skatina inkstų veiklą, skrandžio sulčių išsiskyrimą (be natrio druskų nepasigamintų reikiamas kiekis skrandžio sulčių!), gerina virškinimą ir gliukozės (angliavandenių) įsisavinimą.

Taip pat natrio chloridas atsakingas už nervinių impulsų perdavimą, padeda palaikyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, patekti maisto medžiagoms ir deguoniui į ląsteles. Tad jei dėl ligos jums neuždrausta vartoti druskos, jos tikrai nereikia visiškai išbraukti iš valgiaraščio. Juolab kad jūros druskoje yra beveik trisdešimt du mikroelementai.

Plačiau apie tai, kaip nepasiklysti naujose mitybos teorijose, skaitykite 46-ajame „Ji“ numeryje!

Žurnalas „Ji“ (46 nr.) / Redakcijos archyvo nuotr.