Nacionalinė atranka į „Euroviziją“ jau įpusėjo. Sausio 28-ąją vyko pirmojo pusfinalio filmavimas, kurį žiūrovai pamatys šį šeštadienį. Antrą kartą jėgas šiame konkurse su daina „On Fire“ išbandė grupė „The Roop“. Grupės lyderis Vaidotas Valiukevičius prisipažino, kad visus savo kūrinius rašo remdamasis asmenine patirtimi, todėl daina „On Fire“ – neišimtis.
Esate vieni iš nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos lyderių. Tikėjotės tokio palaikymo?
Tikėjomės palaikymo, tačiau per savo gyvenimą daug kuo esame patikėję ir vėliau nusivylę, todėl šįkart nusprendėme neskaityti komentarų, neklausinėti žmonių – tiesiog darėme viską tiek, kiek galėjome. O tokios minties, ar kažkam patiksime ar ne, nebuvome suformulavę. Tiesiog tikėjome daina.
Vaidotai, minėjote, kad visas dainas rašote remdamasis asmenine patirtimi. Apie ką yra „On Fire“?
Daina kalba apie tai, kad nesvarbu, kiek tau metų, kur gyveni, kokiomis sąlygomis augi, kokioje aplinkoje esi – visuomet gali būti „on fire“. Tai yra – užsidegęs kažką geriau nuveikti. Dainą „On fire“ aš skyriau ir sau. Esu ne kartą sulaukęs pasakymų, kad esu per senas kažką padaryti ir tikrai yra daug žmonių, kurie perlipa trisdešimtį ir įjungia stabdžius. Aš vis sau pasisakau „nestabdyk“, tą patį kartoju ir grupei. Ir ta sniego gniūžtė ridenasi. Tai sakau, ir artimiesiems, ir Lietuvai – būkime drąsūs, judėkime į priekį ir nenuvertinkime savęs, nes tai darome dažnai.
Dažnai girdime liūdna gaidele skambantį pasakymą „juk čia Lietuva ir...tu neiššoksi aukščiau bambos...“. O frazę „mes iš Lietuvos“ aš sakau kitokiu tonu. Mes iš Lietuvos ir Europai mes galime parodyti, kas esame. Su sportininkais, jau tai įrodėme. Laikas dabar tai padaryti ir su muzika.
Jūsų pasirodymas išsiskiria ir choreografija. Ar judesiai irgi turi ypatingą prasmę?
Judesiai prasideda nuo „aš užsidegęs“. Šią frazę simbolizuoja virš galvos judantys pirštai, toliau seka judesiai: prasimankštinu, susifokusuoju, prasiplatinu sau kelią, nusivalau dulkes nuo savęs ir judu pirmyn (juokiasi).
Atrankoje į konkursą dalyvaujate antrą kartą. Kas paskatino vėl žengti į šią sceną?
Po koncertų žmonės mūsų vis klausdavo, kada mes vėl dalyvausime „Eurovizijoje“. Ši platforma man nereikalinga, šiaip pasivaidenimui. Aš šia platforma tikiu ir nemanau, kad ji yra pilnai išnaudota. Su grupe norėjau ateiti tada, kuomet tikrai žinosime, ko mes čia einame. O mes čia einame atstovauti Lietuvai, ne sau. Ir kai sau išsikeli tokį tikslą, plačiau į visą tai žiūri.
Kurių pusfinalininkų pasirodymus laikote stipriausiais?
Aš taip stipriai visų varžovų neanalizuoju, man patinka visi pusfinalininkai, todėl nelabai kažką išskirčiau. Žinoma, vienos dainos yra gražnesnės, kitos – gražiau pateiktos vizualiai. O tie, kurie gali atstovauti Lietuvai, yra jau puikiai visiems pažįstami.
Pergalės atveju – ar kažką savo pasirodyme žadate keisti?
Taip, „pašvarinome“ jau ir pusfinalio pasirodymą. Žinome, ką reikėtų keisti ir finalui – nenorime visų vyšnių ant torto sudėti per pirmąjį, antrąjį pasirodymą. Namų darbus darome, jeigu jų nereikės – nieko tokio, o jeigu reikės – faina, kad jie jau bus padaryti. Galvojame ir apie tai, kas bus Roterdame. Mąstome ne tik apie pasirodymą, bet ir apie komunikaciją, nes tai yra labai svarbu. Atlikėjai ten nuvyksta kelias savaites prieš pasirodymą ir turi patraukti dėmesį, būti įdomus ne vien ant scenos.
