Testas: Ar esate emocinga valgytoja?

Šventės / Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-01-30 17:50
Atlikite testą ir sužinokite, ar esate emocinga valgytoja. Galbūt reikia ne naujos dietos ir mitybos plano – verta formuoti kitokius kasdienius įpročius, nustoti jaudintis dėl dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, ir imti šiek tiek labiau mylėti save, net jei svarstyklės rodo per daug.

Ne paslaptis, kad nemažai žmonių valgo ne tada, kai yra iš tiesų alkani, bet tada, kai susinervina. Kai pavargsta ir nori atsipalaiduoti. Arba kai neatsispiria pagundai užkąsti „ko nors skanaus“, nes kiti mėgaujasi skanumynais ir kviečia prisijungti. Negi atsisakysi?

Neretai žmonės tokius netikėtus užkandžiavimus tiesiog pamiršta, tačiau kruopščiai skaičiuoja pusryčių, pietų ir vakarienės kalorijas. Ir daugelis, užlipę ant svarstyklių, stebisi – iš kur tie kilogramai? Juk beveik nieko nevalgau!

Galbūt pravartu įdėmiai peržvelgti savo mitybos įpročius ir sąžiningai sau prisipažinti, kada gi dažniausiai paslystame ir prisivalgome to, ko neturėtume.

Apibraukite atsakymą, kuris jums labiausiai tinka, ir suskaičiuokite, kurių raidžių surinkote daugiausia.

1. Jūsų darbo diena itin įtempta, visi reikalai sukrinta vienu metu ir net nežinote, nuo ko pradėti. Atidariusi stalčių randate pamirštą dėžutę šokoladinių saldainių, kuriais grįžusi iš atostogų ketinote vaišinti kolegas. Kaip elgiatės?

A. Paimate vieną su mėgstamiausiu įdaru, išsiverdate arbatos ir keletą minučių skiriate poilsiui.

B. Sukate ratus aplink biuro virtuvėlę, kelis kartus geriate kavą arba arbatą ir valgydama saldainius stengiatės atsikratyti streso.

C. Visą dieną bėgate kaip voverė rate, tačiau po darbo susirangote ant sofos ir atsiduodate smaližiavimo malonumui. Pagaliau metas atsipalaiduoti ir pasilepinti.

D. Keletą kartų per dieną atsidarote dėžutę ir suvalgote po saldainį.

2. Ėjimas į kiną jums reiškia...

B. Imate galvoti ne apie filmą – apie senokai neragautus spragėsius ir gazuotą saldų gėrimą su ledukais. Mėginate atsispirti šiems kaloringiems malonumams, bet prieš pat seansą nesusilaikote ir nusiperkate, kas patraukia akį.

D. Į kiną atsinešate mėgstamų užkandžių: norite maloniai ir turiningai praleisti vakarą, bet neketinate už gėrimus ar spragėsius mokėti tris kartus brangiau nei parduotuvėje.

A. Pasižiūrėsite įdomų filmą, o po jo, žinoma, bus malonus vakaro tęsinys!

C. Pagaliau galėsite atsipalaiduoti žiūrėdama filmą ir valgydama spragėsius su kokakola (tik taip pajuntate, kad buvote kine).

3. Susitarėte su draugais susitikti restorane, tačiau prieš tai turėjote užsukti pas mamą. Ten prisivalgėte ir dabar esate soti.

C. Užsisakote bet ką ir suvalgote. Juk nemandagu išsiskirti iš kitų.

B. Pasiimate nedidelę porciją salotų arba kokį nekaloringą sveiką užkandį.

D. Suplanavote šį vakarą pavakarieniauti su draugais, todėl vietoj pagrindinio patiekalo renkatės desertą. Valgymas kartu – irgi malonumas!

A. Nieko neužsisakote, bet mėgaujatės pokalbiu su draugais.

4. Kolegė, kuri sėdi šalia jūsų, išėjo atostogų, bet pamiršo ant stalo pakelį šokoladinių sausainių.

D. Paimate kelis sausainius. Sau tokių niekada neperkate ir kolegė tikrai supras, kad jums buvo smalsu paragauti.

A. Nekreipiate dėmesio – juk tai ne jūsų daiktas.

C. Sukertate visus sausainius ir nuperkate tokių pačių. Esate tikra, kad kolegė nieko neįtars. Na, kodėl turėtų?

B. Tas sausainių pakelis jums trukdo susikaupti, nes užsinorite suvalgyti ko nors skanaus.

5. Dalyvaujate vakarėlyje, kuriame svečiai gali vaišintis prie itin gausiai nukrauto švediško stalo.

A. Išsirenkate tai, kas jums skaniausia, ir neskubėdama valgote.

B. Stengiatės skaičiuoti kalorijas ir renkatės „nekenksmingus“ patiekalus. Tačiau jei pamatote tai, kam negalite atsispirti, prisikraunate pilną lėkštę ir pasigardžiuodama viską suvalgote.

C. Vakarėliuose nesijaučiate itin gerai, todėl vaikštote nuo vieno stalo prie kito ir vis įsidedate kokių nors užkandžių. Taip susirandate veiklos.

D. Kiekvieną pokalbį pabaigiate, kai tik ištuštėja lėkštė – žingsniuojate jos papildyti.

6. Iki darbo pabaigos liko pusvalandis. Visos užduotys atliktos, akys nuo kompiuterio pavargo, bet išeiti anksčiau negalite.

B. Tuštinate savo atsargas: valgote džiovintus obuolius, vaisius, sausainiukus...

D. Nueinate iki kavos ar užkandžių aparato – tam sugaištate apie dešimt minučių.

A. Išsiverdate kavos ar arbatos ir žiūrėdama pro langą svajojate.

C. Pasidarote sumuštinį ir nutariate pavakarieniauti, nes negalite pakęsti nieko neveikimo.

7. Esate svečiuose ir jums siūlo antrą porciją jūsų mėgstamo deserto. Ką atsakote?

C. „Labai ačiū, bet man jau per daug“, – juk namuose jūsų laukia dar vienas desertas, kuriuo lepinatės savaitgaliais.

B. „Ačiū, bet – ne. Tikrai bus per daug.“

D. „Verčiau jau atsisakyčiau.“ Tačiau ištiesiate lėkštę dar vienai porcijai...

A. „Kaip skanu, žinoma, noriu!“

8. Draugė po kelių savaičių išteka ir jus pakvietė į vestuves.

C. Peržvelgiate spintą ir puolate į neviltį: neturite tai progai tinkamo drabužio, jaučiatės stora ir negraži.

D. Nemanote, kad turite verstis per galvą. Ką nors pasiruošite – dar yra daug laiko.

A. Nusiperkate kokį nors naują drabužį, su kuriuo jaučiatės gerai ir sau patinkate.

B. Nusiperkate labai gražią, bet kiek per mažą suknelę – bus proga sulieknėti iki šventės.

Testo interpretacija

Daugiausia A. Saikas ir valgymo malonumas

Leidžiate sau pasigardžiuoti gabalėliu pyrago tada, kai to norite. Tikėtina, kad be sąžinės graužaties išgeriate taurę vyno ir sukertate sultingą kepsnį, o jei einate į restoraną – užsisakote, ko negaminate namie.

Jūs mėgaujatės maistu, tačiau nesate emocinga valgytoja. Suvalgyti kokį nors skanėstą tik todėl, kad jaučiatės alkana ar jis žadina apetitą, – normalus sveikai besimaitinančių žmonių įprotis.

Galbūt kartais apima kaltės jausmas, kad neatsisakote gardėsio ar savęs neribojate? Manote, galėtumėte būti kiek valingesnė ir dažniau sakyti „ne“ įvairiems skrandžio malonumams?

Patarimas. Pasitikrinti paprasta: ar dažnai jaučiatės persivalgiusi? Ar prarandate kontrolę smaližiaudama? Jei atsakymai „ne“, būkite rami – jūs tiesiog džiaugiatės maistu.

Gebėjimas be sąžinės graužaties, bet saikingai mėgautis saldumynais ar kitokiu „nesveiku“ maistu rodo, kad greičiausiai ir kitose jūsų gyvenimo srityse įsivyravusi sveika pusiausvyra.

Daugiausia B. Jūs valgote „prievarta“

Jūsų valgymo įpročius galima apibūdinti kaip dviejų kraštutinumų proveržius: nuo įvairių (kartais net drastiškų) dietų iki nekontroliuojamo persivalgymo, „nes gi skanu“. Paprastai neatsispiriate tiems patiekalams ar produktams, kuriuos vėliau visiškai išbraukiate iš valgiaraščio laikydamasi kokios nors dietos. Kai kuriuos produktus „nurašote“ kaip nesveikus, per daug kaloringus, vadinasi, storinančius tik todėl, kad nepasitikite savimi – savo saiko jausmu.

Galbūt todėl, kad nejaučiate sotumo, bijote persivalgyti? Tačiau organizmas, verčiamas badauti ar priimti maistą, kuris jam neskanus, „įjungia“ kalorijų taupymo režimą. Todėl pamačiusi, kad mėgstamo maisto atsisakymas neduoda naudos, tikėtina, jo pasiilgstate ir paskui persivalgote. Bet blogiausia, kad net ir valgydama patinkantį, bet, jūsų manymu, „blogą“ maistą nesimėgaujate.

Patarimas. Surašykite sąrašą produktų, kuriuos vertinate kaip „blogus“, tačiau kuriems sunku atsispirti, ir prisipažinkite sau: jais slapta smaližiaujate arba jų net persivalgote. Sąžiningai atsakykite, kokiomis mitybos taisyklėmis norite vadovautis, kodėl jas sau taikote, kiek jos pagrįstos?

Drąsiai valgykite patinkantį maistą tada, kai norite, ir stenkitės juo mėgautis. Išsilaisvinkite iš keistų taisyklių, kurias pati susikūrėte ir kuriose įkalinote save. Pastebėsite, kad pakeitusi požiūrį suvalgysite daug mažiau saldumynų ar kitų skanėstų nei prieš tai, kai gyvenote slegiama kaltės jausmo.

Pasirinkite vieną iš savo „nurašytų“, bet labai mėgstamų patiekalų ar produktų ir kartą ar kelis per savaitę ramiai juo mėgaukitės – neskubėdama, prie gražiai serviruoto stalo, jausdama skonį ir kvapą.

Daugiausia C. Maiste ieškote paguodos

Paprastai persisotinate, kai būnate nusiminusi, jaučiate stresą, ko nors bijote ar pykstate, kitaip tariant, kai išgyvenate neigiamus jausmus ir norite pasikelti nuotaiką. Kai valgote, jums atrodo, kad pasaulis tuo metu kiek nušvinta.

Kartais net nejaučiate maisto skonio, nes ramina pats kramtymo ir rijimo procesas. Valgymas jus trumpam tarsi išplėšia iš realybės. Taip yra greičiausiai todėl, kad nežinote kitokio būdo nusiraminti. Galbūt šią tradiciją atsinešėte iš šeimos. Kai vaikas užsigauna, susižeidžia ar liūdi, o tėvai guosdami siūlo šokolado ar saldainių, jis išmoksta kovoti su stresu valgydamas. Ir taip elgiasi net suaugęs. Neretai į stresą reaguojate valgydama beveik nesąmoningai, nė nesusimąstydama, kokį veiksmą atliekate.

Patarimas. Apibrėžkite valgymo laiką. Jokių užkandžiavimų iki pietų ar vakarienės. Kontroliuokite save ir stebėkite, kada gi ranka nevalingai tiesiasi saldumynų ar šaldytuvo rankenos link.

Susitelkite į savo jausmus ir išgyvenimus, galvokite apie problemos sprendimą. Paverskite nesąmoningą problemos neigimą valgant sąmoningu jos sprendimu. Rūpesčių neignoruokite – juos reikia šalinti. Išsprendusi problemas ten, kur jų kyla, liausitės paguodos ieškoti maiste.

Daugiausia D. Valgis kaip atlygis

Prisikertate įvairių skanumynų, kai manote, kad jų nusipelnėte. Pavyzdžiui, ilgai triūsėte biure ar visą dieną žaidėte su vaikais. Valgymas, jūsų manymu, yra ramybės, atokvėpio valandėlė ir lepinimosi būdas, galimybė patyrus įtampą atsipalaiduoti ir apdovanoti save už pastangas.

Malonus skonis burnoje jums reiškia aplinkybių ir emocijų pasikeitimą. Tikrovėje greičiausiai sau skiriate labai nedaug laiko. Nebūtinai dėl darbų gausos – galbūt tiesiog tingite užsiimti kokia nors veikla: sportuoti, lankyti kalbų kursus ar pasidaryti manikiūrą.

Išgerti puodelį kavos su pyragėliu jums atrodo idealus būdas pamaloninti save.

Jei ankstyvoje jaunystėje susiformuoja įprotis sieti maistą su apdovanojimu, laikui bėgant valgymas tampa meilės sau išraiška. Taip daugelis moterų net meilę vyrui ir vaikams geba parodyti tik juos maitindamos.

Patarimas. Skirkite laiko vien sau. Jis neturi būti susijęs nei su valgymu, nei su maisto ruošimu. Tebūnie tai masažas, knygų skaitymas, pasivaikščiojimai... Stebėkite save ir atkreipkite dėmesį, kaip išnaudojate laisvas akimirkas. Valgote? Sugalvokite, kuo tai pakeisti. Pavyzdžiui, pasimankštinkite, paskaitykite žurnalą, paskambinkite tėvams.

Naujausi straipsniai