Du garsūs Lietuvos atlikėjai – elektroninės muzikos kūrėjas „Ten Walls“ ir praėjusių metų lietuviškos scenos atradimu vadinamas „Daddy Was a Milkman“ – sujungė jėgas bendram kūriniui. Naujausias jų darbas „INK“ ir kiek ramesnė jo versija „INK (ReExtended)“ nugulė į naująją atlikėjo „Ten Walls“ „Queen (Extended)“ vinilinę plokštelę.
Šis „Ten Walls“ (draugams pažįstamo kaip Marijaus Adomaičio) darbas – tai kovo mėnesį pristatyto debiutinio albumo „Queen“ tęsinys, kuriame atsidūrė ir kiek kitaip skambantys, šokių aikštelei pritaikyti jau žinomi albumo kūriniai, ir dar niekur negirdėtas „INK“.
Po „Daddy Was a Milkman“ slapyvardžiu kuriantis Ignas Pociūnas prisipažįsta, jog prieš pusantrų metų sulaukęs Marijaus skambučio jis gerokai nustebo.
„Iki tol buvome nepažįstami, tačiau žinojau jį kaip didelį autoritetą muzikos pasaulyje, – pasakoja jis. – Anksčiau kartu nedirbome, tad buvo ir džiugu, ir truputį neramu – nebuvau tikras ar viskas pavyks. Tačiau pasirodo, jaudinausi be reikalo.“
Marijus Adomaitis, netikėtai išgirdęs vieną iš tuo metu žaibiškai populiarėjančio „Daddy Was A Milkman“ dainų, buvo sužavėtas jo vokalo išskirtinumo.
„Igno balsas man labai patinka – jis stiprus, originalus ir dar niekur negirdėtas. Pripažinsiu, jog buvau nustebintas, jog tai – lietuviškas vokalas. Iš karto supratau, kad norėčiau įrašyti su juo bendrą kūrinį“, – sako Marijus.
Atlikėjai kūrybinius darbus pasidalino lygiomis dalimis. Marijus ruošė instrumentinę dainos dalį, o tekstas, vokalas ir pati „INK“ istorija atiteko Ignui.
„Mane šiek tiek nustebino Marijaus pasitikėjimas manimi, – džiaugiasi Ignas. – Rašydamas dainoms žodžius visuomet turiu konkrečią temą, kurią matau savaip ir nenoriu jos keisti – šia prasme dirbti su Marijumi buvo lengva, todėl esu jam už tai dėkingas.“
„INK“ pasakoja apie tatuiruočių prasmę ir jų istorijas. Ignas sako, jog seniai norėjo paliesti šią temą.
„Man asmeniškai, tatuiruotė – tai intravertiško žmogaus saviraiškos būdas, priemonė priimti ir tuo pačiu išlaisvinti savo nerimą bei baimes. Nuostabu, kad tai vyksta į savo kūną įsileidžiant dažus, suteikiant jiems prasmę. Žaviuosi piešiniais ant kūno, kurie yra gilūs ir su sava priežastimi, todėl džiaugiuosi galėdamas tai perteikti mūsų bendrame kūrinyje“, – pasakoja Ignas ir priduria, jog jis yra nepaprastai patenkintas abejomis kūrinio versijomis.