Vienos populiariausių pastarųjų metų knygų „Ten, kur gieda vėžiai“ populiarumas, pasklidus žiniai apie kino teatruose netrukus pasirodysiančią premjerą, tik šoktelėjo. Vis dėlto didžiulio susidomėjimo sulaukė ne tik kūrinyje pasakojama istorija apie pelkių mergaitę, bet ir jos autorės Delios Owens šeima.
Vieni romaną apie atsiskyrėlę, skurdui pasmerktą pelkių mergaitę Kają vadina „geriausia skaityta knyga“, kritikai gi aštresni ir kūrinį vadina „labai jau vidutinišku“.
Nepaisant to, romanas jau senokai įsitaisęs tarp perkamiausių knygų. O tai, kad rugpjūčio 19-ąją kino teatruose – premjera pagal šį kūrinį su puikiai žinoma aktore Daisy Edgar-Jones (vaidino ir seriale „Normalūs žmonės“), knygos perkamumą tik didina.
Vis dėlto literatūros apžvalgininkai negaili kritikos šiam fenomenui ir retoriškai klausia, ar kūrinys „Ten, kur gieda vėžiai“ nėra literatūrinis bandymas pateisinti nusikaltimą. Kokia istorija vis tik gaubia rašytojos, gyvūnų teisių aktyvistės Delia Owens šeimą?
Prisiminė dokumentinę juostą
Liepą leidinys „The Atlantic“ rašė apie tai, kad autorei teko liudyti byloje Zambijoje, istorija stulbinančiai panaši į aprašytą knygoje.
1996-ųjų kovą ABC laidoje „Posūkio taškas“ parodė dokumentinį filmą apie amerikiečių gamtosaugininkų porą „Mirtinas žaidimas: Marko ir Delia Owens istorija“.
Dokumentiniame filme buvo pasakojama apie poros kovą su brakonieriais, Zambijoje medžiojusiais dramblius. Operatorius, kartu dalyvavęs kovos su brakonieriais operacijoje, užfiksavo galimą žmogžudystę, kai nuo kulkos žūva įtariamas brakonierius. Juosta buvo parodyta televizijoje, ja susidomėjo ir teisėsauga.
Beveik po trijų dešimtmečių šis dokumentinis filmas vėl pasirodė esąs aktualus. Žurnalistai prisiminė šią istoriją.
Paaiškėjo, kad Markas ir Delia Owensai, turėję nemažai įtakos Zambijoje, greitai paliko šalį, kai vaizdo įrašai pasiekė policiją ir ši pradėjo tyrimą.
Turėjo Vyriausybės palaikymą
Viešėdami Zambijoje žurnalistai išsiaiškino, kad šioje šalyje pora buvo gana įtakinga, gebėjo įsigyti Vyriausybės palankumą už ginklus, pinigus ir net batus kovotojoms su brakonieriais. Jie valdė didžiulio ploto parką, o Markas vadovavo kovai su dramblius medžiojusiais brakonieriais, buvo subūrę skautų būrius.
Žurnalistams vietos gyventojai pasakojo, kad su pagautais brakonieriavimu įtariamais asmenimis buvo susidorojama. Vienas būdų – pririšti prie kuolų ir leisti kepti saulėje. Tuo metu skautu buvęs Henry Kampamba liudijo, kad M.Owensas ragino kiekvieną, pagautą su mėsa ar ginklu, sumušti.
Visa tai paneigė Owensų advokatai. Jie pabrėžė, kad Markas nevadovavo skautams ir jokių nurodymų nedalijo. Pagauti brakonieriai esą būdavę su antrankiais ir jei kur reikėdavo sustoti, buvo „rakinami pavėsyje prie medžių“.
Tačiau į žurnalistų rankas pakliuvo ir faksu M.Owenso profesionaliam medžiotojui siųsti laiškai. Jis gyrėsi apie oro operacijas ir pasalas. „Du brakonieriai buvo nužudyti, vienas sužeistas, kiek aš žinau iki šiol, o mes dar tik pradedame“, – rašė jis faksu. Jis taip pat paprašė palaikyti kovą su brakonieriais ir patikino, kad tai bus naudinga safario versle. Taip pat buvo prašoma daugiau ginklų.
Kūnas galėjo pranykti krūmuose
2010-aisiais spaudoje buvo paskelbtas Jeffrey Goldbergo straipsnis „Medžiojami“ apie Owensus. Buvo kalbinamas ir ABC operatorius Chrisas Eversonas, nufilmavęs tariamą brakonieriaus nužudymą. Jis žurnalistui teigė, kad mirtinus šūvius paleido Christopheris Owensas, Marko sūnus, Delia posūnis. Zambijos policijos detektyvas atskleidė, kad aukos kūnas buvo įdėtas į tinklą, pritvirtintas prie sraigtasparnio ir numestas į netoliese esančią lagūną. Detektyvai ieškojo kūno, tačiau veltui: „Krūmai – puiki vieta žmogžudystei... Gyvūnai suėda įrodymus.“
Zambijos valdžia tebėra pasirengusi pareikšti kaltinimus už televizijos transliuotą žmogžudystę. „Praėjusį mėnesį lankiausi Lusakoje, Zambijos sostinėje, kalbėjausi su pareigūnais, kurie išreiškė nepasitenkinimą dėl Delia Owens sėkmės leidyboje“, – rašė „The Atlantic“ žurnalistas.
Pareigūnai pabrėžė, kad Zambijoje nėra senaties termino ir sutuoktiniai vis dar ieškomi dėl apklausos, susijusios su įtariamo brakonieriaus nužudymu. D.Owens norima paklausti kaip galimą liudininkę, sąmokslininkę ir sunkaus nusikaltimo bendrininkę.
Neigė kaltinimus
Pati rašytoja ir jos vyras dar prieš 12 metų paneigė jų galimas sąsajas su nužudymu. Esą M.Owensas tik mėtydavo iš savo lėktuvo petardas ir taip gąsdindavo brakonierius, bet nesužeisdavo. Esą ir posūnio žmogžudystės vietoje nė nebuvo.
Parodžius faksu persiųstus duomenis, M.Owensas teigė buvęs ne taip suprastas. Ir žodžiai „mes dar tik pradedame“ esą reiškė ne šaudymą į brakonierius, o tik kovą su jais.
Tuo metu prokurorus domina ir tai, kaip pora atgabeno į šalį ginklus ir kaip sugebėjo tapti teisėsaugos agentais. Apgailestaujama, kad Zambija neturi su JAV ekstradicijos sutarties.
Su Zambijos teisėsauga nenoriai bendradarbiauja ir ABC operatorius, jo liudijimo taip pat nesulaukiama.
Šiuo metu Delia yra išsiskyrusi su Marku ir gyvena Šiaurės Karolinoje. Šios valstijos vietovės ir aprašomos romane.
Randama daugiau sąsajų su Delia gyvenimu Afrikoje. Štai aprašomas katinas, gyvenęs kalėjime, pavadintas Sekmadieno Teisingumu. Aiškėja, kad taip vadinamas buvo ir šeimos virėjas Zambijoje.
Pastebima, kad savo knygose, tokiose kaip „Dramblio akis“, rašydami apie Afriką, vietos gyventojams Owensai suteikė vaikiškų savybių, taip tarsi juos sumenkindami.
Štai tas pats Sekmadienio Teisingumas juokėsi perskaitęs knygoje tokią savo citatą, kurią neva pasakė Deliai: „Aš pats visada norėjau pasikalbėti su žmogumi, kuris lėktuvu pakilo į dangų. Aš visada norėjau žinoti, ponia, ar jei skrendi naktį, atsiduri arti žvaigždžių?“.
Žurnalistai vėliau išsiaiškino, kad Sekmadienio Teisingumas iš tiesų dar vaikystėje yra skraidęs lėktuvais ir yra Zambijos oro pajėgų veteranas.