Prodiuserinės kompanijos „TV topas“ savininkė, TV laidų kūrėja ir vedėja, komunikacijos specialistė Vaida Skaisgirė gyvena itin sparčiu ritmu. Geriausiai aktyvi moteris atsipalaiduoja namų virtuvėje, vonioje, terasoje, o akimirkos žavesį pajunta prie miegančio sūnaus lovelės, kur tarsi sustoja laikas ir galima ramiai pasvajoti.
Vasarą TV žiūrovai stebėjo kulinarinių kelionių po Lietuvą laidą „Maisto kelias“, kurią prodiusavote. Galbūt išsirinkote mylimiausią šalies kampelį?
Tai ne pirmas mano projektas, susijęs su kulinarija, tačiau pirmasis, dėl kurio tiek daug teko tiek daug keliauti po Lietuvą. Išsirinkti mylimiausią vietą būtų be galo sunku, nes kiekvienoje jų atradau kažką savito ir įdomaus, tačiau ne mažiau nei kulinariniai šedevrai mane stebino šeimininkų svetingumas. Mums buvo nepaprastai gera svečiuotis pas visus, jautėmės ne kaip televizijos projekto komanda, atvykusi dirbti, bet kaip ilgai laukti, išsiilgti svečiai, dėl kurių gerovės šeimininkai pasiruošę viskam.
Kokių nuotykių patyrėte filmuodami šį projektą?
Per vieną kelionę prieš pat mano vairuojamą automobilį išlėkė stirna. Esu dėkinga savo angelui sargui, kad vengdama susidūrimo nesąmoningai nenusukau automobilio į priešpriešinę juostą ir kad spėjau pakankamai pristabdyti, tad susidūrimas nebuvo pragaištingas – nei mašina, nei aš ir mano kolegės, nei stirna nenukentėjo. Kitąsyk porą šimtų kilometrų nuvažiavome visai ne į tą pusę... Turėjome vykti į Burbiškio dvarą Anykščių rajone, tačiau Lietuvoje iš viso yra trys Burbiškio dvarai! Tokių ir panašių atsitikimų – daugybė, tačiau svarbiausia, kad šiandien jie prisimenami su šypsena veide.
Pati nevalgote mėsos, bet ar nesigundėte jų paragauti kulinarinėje kelionėje?
Mėsos atsisakiau po gan stipraus apsinuodijimo prieš dešimtmetį ir lig šiol nejaučiu jai potraukio. Mielai gaminu tokius patiekalus kitiems, bet savęs, valgančios kepsnį ar šašlyką, tiesiog nebeįsivaizduoju. Atpratau ir tiek. Tad pagundų nekilo.
Nors vasarą netrūko darbų, tikriausiai turėjote progos ir pailsėti?
Iš tiesų tai deramai pailsėti neturėjau kada. Viskas, ką per darbus pavyko sau leisti, tai savaitgaliai su šeima ar draugėmis mylimiausiuose Lietuvos kampeliuose – pajūryje, Druskininkuose. Truputį atsigriebsiu rugsėjį – laukia dvi trumpos kelionės į Prancūziją ir Ispaniją. Na, o ilgesnes atostogas planuoju lapkritį – kai Lietuvoje oras subjūra, gera pasimėgauti saule ir šiluma. Kartą per metus norisi poilsio, kai vieninteliu rūpesčiu tampa patogus gultas ir kremas nuo saulės.
O kur ir kaip geriausiai atsipalaiduojate kasdien?
Geriausiai atitrūkti nuo visko pavyksta virtuvėje arba vonioje. Kulinarija man neretai tampa savotiška terapija: uodžiu, ragauju, bandau išgauti naujus skonius. Kai gaminu, pamirštu viską ir tegalvoju, kaip deramai išvirti aštuonkojį ar estetiškai supjaustyti daržoves. O vonios ritualui būtina gera muzika, įdomi knyga ir daug žvakių. Naktis – mėgstamiausias mano paros metas, tad, užmigus sūnui, neretai taip vonioje praleidžiu ne vieną valandą. Šiltuoju sezonu dar vienu maloniu poilsio ritualu tampa terasa – jau keleri metai esu atradusi sodininkystę.
Esate gatvėje atpažįstamas asmuo. Kokia žinomumo kaina?
Reikėjo ne vienų metų, kol išmokau atsiriboti nuo to, ką šneka personos iš užribio. O šnekėt žmonės mėgsta – ne tik anoniminiai komentatoriai, bet ir aplinkos žmonės. Žiūrėk, išgirsti, kaip tavo vyro draugo žmona manikiūrininkei pasakoja savo haliucinacijas apie tave. Ta moteris pasakoja kitai, ta dar kitai, kol kalbos pasiekia tave. Anksčiau priimdavau viską jautriau, tačiau jau keleri metai pykstu tik pirmas dvi minutes, o tada ateina gailestis. Reikėjo laiko, kol suvokiau, kad nuo tų kalbų nukenčiu ne aš, o žmonės, šnekantys už nugaros.
Iš jūsų įvairių pasisakymų galima susidaryti įspūdį, kad esate tvirta asmenybė. Ar visada tokia buvote?
To, ko gero, reikėtų klausti artimųjų. Ir numanau, kad tėvų, seserų atsakymas būtų teigiamas. Kad esu Skorpionas, matėsi nuo mažų dienų – visada buvau užsispyrusi, tvirto charakterio, mėgau vadovauti. Tiesa, tas užsispyrimas kartais būdavo paikas ir pasireikšdavo visai ne ten, kur reikėtų. Artėdama prie trisdešimtmečio matau, kad savo atkaklumą esu išmokusi valdyti, gebu nukreipti ten, kur reikia, – jis labai padeda profesinėje veikloje. Na, o šeimoje išmokau (ir tebesimokau) savo užsispyrimą švelninti.
Kokias vertybes atsinešėte iš šeimos. Kokias iš jų norite puoselėti savojoje?
Esu tvirtinai įsitikinusi, kad pavyzdys – ne vienas iš auklėjimo būdų, bet vienintelis. Todėl esu labai dėkinga tėvams, kad jų pavyzdys visada diegė aiškią žinią: tvirti santykiai šeimoje kuriami pagarba, atsidavimu, nuoširdumu, rūpesčiu, dėmesiu, švelnumu. Nors ir pas mus būta visko, viršų visada paimdavo pati paprasčiausia, bet svarbiausia jėga – meilė.
O kaip dabar mums, visoms trims suaugusioms seserims, pas tėvus gera susirinkti! Mama su tėčiu nukrauna stalą naminiais valgiais, aplink bėgioja net 4 vaikai – mano sūnus ir vyresniosios sesės trijulė, groja muzika, aidi mūsų diskusijos, juokas. Visada žinau, kad jie yra tvirčiausias mano ramstis ir, kad ir kas nutiktų gyvenime, visada man padėtų. Ir aš taip pat dėl jų galėčiau padaryti bet ką. Labai viliuosi, kad suaugęs sūnus galės pasakyti tą patį: „Nors būna visko, mano tėvų meilė yra neišsemiama, o jų namuose visada esu laukiamiausias svečias.“
Kas, jūsų nuomone, svarbiausia auklėjant vaiką šiuolaikiniame pasaulyje?
Vaikų ugdymu nemažai domėjausi laukdamasi, tačiau tapusi mama supratau, kad tie visi šaltiniai gali suteikti tik bazines žinias – auklėjimo pamatą kiekviena kuria pagal save ir savo mažylį. Dabar sūnui jau beveik šešeri ir stipriai formuojasi charakteris, tad stengiuosi ugdyti sąžiningumą, pagarbą, nuoširdumą, atkaklumą, geranoriškumą. Žinoma, ne viskas taip paprasta. Dirbu tikrai nemažai, tad būdama su juo tarsi nesąmoningai noriu kompensuoti akimirkas, kurių nepraleidome drauge. Nejučia prasideda lepinimas, nuolaidžiavimas, bet kai pagaunu save tokią suminkštėjusią, stengiuosi atsikvošėti. Noriu, kad sūnus žinotų, jog treptelėjus kojele negauni visko, ko nori, kad dėl savo tikslų reikia pakovoti, stengtis.
Kokios vaikystės svajonės tapo realybe? Apie ką svajojate šiandien?
Vaikystėje labai mėgau svajoti, tą mėgstu daryti ir dabar. Ir visai nesvarbu, kad vieną mėnesį norėdavau būti gydytoja, kitą – teisėja, kaip mama, o trečią – geriausia žurnaliste, labai aiškiai suvokiau – aš galiu ir aš padarysiu. Nežinau, ar tą užtikrintumą man įdiegė tėvai, ar juo esu apdovanota iš prigimties, bet turiu pripažinti, kad mano svajonės ir užmojai vienaip ar kitaip iš tiesų virsta realybe. Žinoma, jei ne tik galvoji, bet ir turi ryžto imtis veiksmų.
Tiesa, apie ką svajoju šiandien – neišduosiu. Esu įsitikinusi, kad tai daryti reikia tyliai, iš sielos į erdvę paleistos svajonės ima klaidžioti. Labiau mėgstu garsiai pasidžiaugti, kai svajonė tampa realybe.
Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate rudens sezoną? Ar jaučiatės jam pasiruošusi?
Pasiruošimas priklauso nuo psichologinio pasirengimo ir mes patys save užprogramuojame, kaip pasitikti naujus etapus. Tikiu minčių galia, todėl silpnumo akimirką pradedu kitokio požiūrio į situaciją paieškas. Ir visada nesudėtingai randu. Tad taip, esu pasiruošusi ir rudens sezonui, ir naujiems projektams, ir kitiems naujiems etapams. Pasitinku visa tai su pozityvia nuotaika ir atvira širdim.
O ar galvojate apie tolimesnę ateitį? Ko palinkėtumėte sau po, tarkime, 10 metų?
Žinoma, kad galvoju, tačiau dideliais žingsniais bėgdama per gyvenimą ne visada atrandu tam laiko. Retos susimąstymo minutės, akimirkos „šiandien, čia“ mane dažniausiai aplanko, kai stebiu sūnų miegantį. Tada, atrodo, sustoja laikas ir aš galiu pažvelgti tiek į tai, kas praeita, nuveikta, tiek pasvajoti, pamodeliuoti ateitį. Po 10 metų linkėčiau sau daugiau nusistovėjimo gyvenime, norėčiau būti sudėjusi visus taškus ant „i“ ir truputėlį dažniau mėgautis ramybe.
TRUMPA DOSJĖ
Gimimo data. 1990 11 18.
Horoskopo ženklas. Skorpionas.
Vaikas. Sūnus Atas.
Akių spalva. Žalia.
Geriausias matytas filmas. „Cafe de Flore“.
Įspūdį palikusi knyga. Jų daug, nes labai mėgstu skaityti. Bet jei tenka išskirti – „Meistras ir Margarita“, „Oona & Salinger“, „Žmogus, kuris juokiasi“.
Jūsų firminis patiekalas. Gaminu daug ir dažnai, tad patiekalų – daugybė.
Hobis. Literatūra, kinas, kulinarija, sodininkystė.
Svarbiausias gyvenimo įvykis. Sūnaus gimimas.
Kasdienis ritualas. Muzika prieš miegą.
Mėgstamiausias metų laikas. Ankstyvas ruduo.
Erzinanti žmogaus būdo savybė. Nepareigingumas.
Žmogaus būdo savybė, kurią labiausiai vertinate. Pagarbos jausmas.
Labiausiai patinkančios gėlės. Mano užaugintos.
Koks būčiau gyvūnas. Bitė.