Televizijos laidų vedėja, dviejų dukrų mama Renata Šakalytė-Jakovleva: „Juokaudamas gali pasiekti daugiau“

Renata Šakalytė-Jakovleva / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-06-08 08:00
Nors televizijos laidos „TV pagalba“ vedėjos Renatos Šakalytės-Jakovlevos antrajai dukrai dar nėra nė dvejų, jos mama be jokio nuovargio ženklo jau šypsosi žiūrovams iš televizijos ekrano. „Su vyru juokaujame, kad reikėtų pastatyti paminklą tam, kas išrado vaikų darželį“, – juokiasi Renata – „Žinoma, kai mergytės suserga, 100 procentų atsiduodu joms.“

Kaip atsidūrėte televizijoje? Gal tai buvo vaikystės svajonė?

Visada labiau patiko bendrauti su žmonėmis nei rašyti. Gal savęs žinių vedėja ir neįsivaizdavau, bet labai žavėjausi diktorėmis. Viskas klostėsi natūraliai. Studijuodama žurnalistiką atlikau praktiką spaudoje ir radijuje – pastaroji sritis daug labiau patiko. Ten ir likau dirbti, o po trejų metų atsirado galimybė išbandyti save televizijoje. Gera bičiulė Rasa pamatė skelbimą, nusiunčiau CV ir perėjau atranką. Tai nebuvo vaikystės svajonė, nes tuo metu norai keisdavosi dažniau nei oras už lango – vieną dieną svajojau būti gyvūnėlių gydytoja, kitą balerina, dar kitą šokėja (šypsosi).

Esate žinoma televizijos geradarė, gerumo iniciatyvų dalyvė, kaip pasukote šia kryptimi?

Tiesiog tinkamu metu atsidūriau tinkamoje vietoje (šypteli). Viską, kas vyksta, priimu organiškai, atvira širdimi. Sulaukiau siūlymo rengti siužetus ir vesti renginį „Išsipildymo akcija“, vėliau tapau „Lietuvos garbės“ vedėja ir viena iš istorijų rengėjų. Pirmieji metai – nenuspėjami, prisidėjau prie daug akcijų. Kaip TV3 atstovė du kartus vykau į UNICEF misijas. Bet įsitraukiu ne į kiekvieną iniciatyvą, žiūriu, kad idėjos sutaptų su pačios išsikeltais tikslais – juk viso pasaulio neišgelbėsi. Daugiausia prisidedu prie akcijų, susijusių su vaikais. Padėti leidžia ir žinomumas, gaunu daug asmeninių žinučių su įvairiais pagalbos prašymais. Didžiausias pasiekimas internete – feisbuke gyvuojantis „Vilties spindulėlis“. Su bičiule Rūta juokaujame, kad ji šios iniciatyvos mama, o aš – krikštamotė. Mūsų tikslas – padėti negalią turinčių vaikučių šeimoms.

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr.

Stebint jus, pasakojančią tikras istorijas, dažnai galima išvysti ištryškusią ašarą. Kaip randate stiprybės toliau kalbėti?

Jau daugiau nei 10 metų dirbu televizijoje, esu išbandžiusi įvairias technikas, turiu įgūdžių. Bet kai nėra prasmės slėpti emocijų, valdytis ir nereikia. Kaip tik manau, kad būtina reikšti jausmus. Blogai, jei šeimoje bijoma artimuosius apkabinti, sakoma, kad tėtį berniukui bučiuoti nevyriška. Gražius jausmus reikšti ne gėda. Slopinant emocijas, tiek pozityvias, tiek ir negatyvias, kyla daug problemų. Kad ir tų, kurias tenka spręsti „TV3 pagalbai“. Kai viskas susikaupia, susiformuoja pavojinga bomba, kuri kada nors vis tiek sprogsta. Norėčiau, kad daugiau žinomų žmonių nevengtų viešai rodyti jausmų, kad tai būtų ne naujovė, o norma.

Dėl kokių laimingų istorijų džiaugiatės labiausiai?

Visada džiūgauju dėl „Išsipildymo akcijos“ herojų pasiekimų. Jei reabilitacija pavyko, vaistai buvo veiksmingi, o kelionė pas gydytojus naudinga, jei vaikas žengia pirmuosius žingsnius, nors prieš tai buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, labai džiaugiuosi. „TV pagalbos“ pokalbių laidoje ypač jaudina istorijos, kai ilgai nesimatę šeimos nariai susitinka studijoje, gera sužinojus, kad jie bendrauja ir toliau. Arba kai moteris, ilgai nesiryžusi palikti smurtaujančio ir geriančio vyro, po laidos pradeda naują gyvenimą.

TV3 nuotr.
TV3 nuotr.

Nors žmonės jus įpratę matyti rimtą, nestokojate humoro jausmo. Jis įgimtas ar išugdytas?

Neturinčiam humoro jausmo žmogui labai liūdna gyventi, be to, juokaudamas gali pasiekti daug daugiau. Taip ir konfliktus lengviau spręsti. Humorą naudoju ir studijoje – nepiktas juokas atpalaiduoja, žmonės pamato ginčo absurdą. Taip daug paprasčiau atverti akis nei lyg kuolu per galvą tašyti vis kartojant akivaizdžią tiesą. Ir seniau sulaukdavau komentarų, kad šmaikščiai juokauju. Gal daugelį stebina, kad tai daro moteris, tarsi aštresnis humoras būtų priimtinas tik vyrams.

Iš feisbuko akivaizdu, kad buvote „X faktoriaus“ gerbėja. Ar patinka ir kiti muzikos projektai?

Ne, patinka būtent šis šou: komisija, bendravimas, kaip konstruktyviai reiškiama kritika, tolerancija. Tikiu šiuo projektu, stebiu, kaip sekasi dalyviams vėliau. Kitiems šou galbūt dabar neturiu laiko, žinoma, pasidomiu, kas laimėjo „Euroviziją“, bet pažiūriu naujienas tik internete.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Ar motinystė jus labai pakeitė?

Sakyčiau, lyg ir niekas nepasikeitė, bet tai būtų netiesa. Laikas skirstomas kitaip, atsiranda kiti prioritetai, tikslai. Kol vaikų nėra, gali būti nutrūktgalviškesnis, o kai žinai, kad vaikams tavęs reikia, verčiau atsisakai šuolių su guma, leistis su parašiutu iš lėktuvo ir pan. Nesu išbandžiusi šių veiklų, bet jaučiu, kad stabdau save. Tačiau motinystė ne tik atima, bet ir prideda. Kaip sakau, ji mankština kantrybės raumenį (šypsosi).

Jūsų mažylei dar nėra dvejų metukų, bet jau grįžote į televiziją. Kaip sekasi derinti veiklas?

„TV pagalbos“ grafikas palankus – per vieną dieną nufilmuojame nemažai laidų. Kai dirbdavau, tėtis puikiai tvarkydavosi. Manau, toks tėvadienis naudingas ir jam, ir dukroms. Po Naujųjų metų ir mažoji lanko darželį, taigi viskas dar paprasčiau. Atsirado laisvo laiko. Su vyru juokaujame, kad reikėtų pastatyti paminklą tam, kas išrado vaikų darželį (juokiasi). Žinoma, kai mergytės suserga, 100 procentų joms atsiduodu.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Ką esate suplanavę vasarai ir kaip geriausiai pasiilsite?

Geriausiai pailsiu keliaudama ar kai vaikus nuvežame seneliams. Pabuvimas su savimi, su mylimu žmogumi, pasivažinėjimas dviese motociklu labiausiai atpalaiduoja. Tada ir su vaikais bendrauji visai kitaip, pasikrauni energijos.

Vasarai neturime konkrečių planų, bet labai myliu jūrą – esu Baltijos fanė. Tiesa, dabar laukia 16-os dienų kelionė į Kiniją su vyru, kur mokosi jo sesuo, taigi aplankysime nepažintą kraštą.

Ar esate kada nors toli keliavusi viena?

Ne ir tokioms kelionėms potraukio neturiu. Smagiausia su vyru – jis kelionių planuotojas, man patinka jo racionalumas. Taip pat gera su draugėmis. Neseniai keturios bičiulės vykome pas penktąją į Amsterdamą. Tokios kelionės labai sustiprina draugystę.

Ar, jūsų manymu, būtina pabūti tik dviese su vyru, kai šeimoje yra mažų vaikų?

Be abejo, tai labai svarbu. Gimus vaikams, mes netampame tik tėčiais ir mamomis, juk ir toliau liekame vyrais ir žmonomis, seserimis ir draugėmis. Negalime prarasti šių socialinių vaidmenų. Reikia kurstyti šeimos židinį, aistros ugnį. Ir vaikams gerai pabūti be tėvelių. Jei to nedarote, pradėkite nuo šiandien!

UNICEF nuotr.
UNICEF nuotr.

Dabar aktyviau kalbama apie moterų ir vyrų teises, drąsą prabilti apie patirtą priekabiavimą. Kokia jūsų pozicija?

Džiaugiuosi, kad judėjimas kilo ir atėjo į Lietuvą, kur lėčiau, bet taip pat vyksta pokyčių. Palaikau „MeToo“, tik svarbu, kad tai netaptų parodija. Sutepti idėją lengva, pakanka ir šaukšto deguto. Todėl turime elgtis atsakingai, neužsiimti raganų medžiokle. Sveikas požiūris ir kritika tikrai reikalinga. Lietuvoje moterys dažnai nesijaučia nei gerbiamos, nei saugios. Liūdna, kad ir tarpusavyje moterų santykiai iškreipti. Socialinėje erdvėje išdrįsusias prabilti aukas sukirsdavo būtent kitos moterys. Ir vyrams nereikia kovoti prieš jas. Vis dar vyrauja stiprus susiskaldymas tarp lyčių, bet mums reikia susivienyti ir kovoti ne vieniems su kitais, bet visiems kartu su blogiu, neteisybe.

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1983 11 16.

Horoskopo ženklas. Skorpionas.

Atžalos. Elzė ir Sofija.

Mėgstamiausia spalva. Juoda.

Akių spalva. Ruda.

Mėgstamiausi filmai. „The Shawshank Redemption“, „What will people say“, „Sengirė“.

Didžiausią įspūdį palikęs literatūros kūrinys. G. Orwell „Gyvulių ūkis“.

Mieliausias laisvalaikio leidimo būdas. Kelionės.

Jūsų firminis patiekalas. Bulvių plokštainis su vištiena ir šonine.

Įprasti pusryčiai. Vanduo, kava ir tai, ką gaminu dukroms (košės, kiaušinienė, etc).

Mėgstamiausia pasaulio virtuvė. Pietryčių Azijos ir indų.

Žaviausia transporto priemonė. Motociklas.

Įsimintiniausia kelionė. Aplink Baltijos jūrą motociklu „Dnepr“, gamintu 1972 m. Po įveiktų 3500 km kartu su vyru, įsitikinome, kad galime jau ir tuoktis.

Daiktas rankinėje, kuris galbūt nustebintų kitus. Aušros vartų Dievo motinos atvaizdas. Šventintas.

Labiausiai sujaudinęs gyvenimo įvykis. Dukrų gimimas.

Koks gyvūnas būtumėte. Katė.

O jei būtumėte indėnė, koks būtų jūsų totemas. Puma.

Labiausiai erzinanti žmogaus savybė. Jei turit omenyje būdo savybę, tai veidmainiškumas.

Žmogaus savybė, kurią labiausiai vertinate. Iš būdo savybių – nuoširdumas.

Labiausiai patinkančios gėlės. Pinavijos.

Idealas. Mano anyta Olivija.

Naujausi straipsniai