Šlapimo nelaikymas – bėda, kuri varo moterį į neviltį, tačiau lazeris gali nuo jos išvaduoti. Jis ir kitos šiuolaikinės technologijos tapo labai veiksmingu gydytojų įrankiu. Apie tai – pokalbis su „Northway“ medicinos centro gydytoja akušere ginekologe dr. Lina Čiaplinskiene.
Problema, kuri ypač stipriai kerta savivertei, – šlapimo nelaikymas. Kodėl ši liga yra dažnesnė moterų gyvenimo palydovė?
Šlapimo nelaikymu moterys serga dukart dažniau nei vyrai, o priežastis – anatominiai jų organizmo ypatumai. Ši liga išties labai paveikia žmogaus savivertę: visos mano pacientės pasakoja, kad būdamos mieste jaučiasi nesaugios, patiria stresą ir nuolat dairosi tualeto, kai kurias persekioja baimė, kad nuo jų sklinda šlapimo kvapas. Dėl šios ligos neretai nukenčia intymus vyresnių moterų gyvenimas. Ji vargina maždaug kas antrą penkiasdešimtmetę, kurioms šlapimo nelaikymas ypač dažnai pasireiškia fizinio krūvio metu. Jis nustatomas beveik 80 procentų aštuoniasdešimtmečių. Bet ir jaunos moterys nuo jo neapsaugotos: ši problema vargina kas penktą šeštą trisdešimtmetę. Jaunesnėms moterims vienareikšmiškai įtakos turi daugkartiniai ar komplikuoti gimdymai, didelio svorio naujagimiai, gimdymo būdas. Yra žinoma, kad tas, kurios gimdė atlikus cezario pjūvį, šlapimo nelaikymo problemos vargina kur kas rečiau. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių su šia problema susiduriančių moterų ir besikreipiančių į medikus kasmet daugėja.
Kokie požymiai turėtų paskatinti moterį ieškoti pagalbos?
Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui. Po gimdymo, menopauzės periodu gali atsirasti I tipo šlapimo nelaikymas, kuris pasireiškia fizinio krūvio metu (kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, lytiškai santykiaujant). II tipas siejamas su dirglia šlapimo pūsle, sukeliančia staigų, nevalingą norą šlapintis, padažnėjusį norą šlapintis (dieną – daugiau kaip 7 kartus, naktį – daugiau kaip kartą), šlapimo nelaikymą orgazmo metu. III tipas – mišrus, turintis I ir II tipų požymių. Taip pat patarčiau kreiptis į specialistą, jei šlapinimasis tampa skausmingas ar su šlapimu pasirodo kraujo.
Ar savo jėgomis įmanoma susitvarkyti su šia bėda?
Pacientėms, nepriklausomai nuo ligos tipo, rekomenduoju atsikratyti antsvorio, stiprinti dubens raumenis Kėgelio pratimais, nekilnoti sunkių daiktų. Šios priemonės ne tik apsaugo nuo ligos progresavimo, bet ir yra puiki profilaktinė priemonė nuo dubens organų nusileidimo, kuris skatina šlapimo nelaikymą.
Kaip vargstančioms dėl šlapimo nelaikymo gali padėti šiuolaikinės technologijos?
Gydymas lazeriu – efektyvi, neskausminga 15–30 minučių trunkanti procedūra, po kurios iškart galima grįžti prie kasdienių darbų, o po savaitės – turėti lytinių santykių. Lazeris sukelia audinių pokyčius, leidžiančius visiškai pasveikti arba ryškiai sumažinti simptomus. Šis gydymo būdas labai veiksmingas tada, kai liga neužleista (jei šlapimo nelaikymas pažengęs, reikia griebtis chirurginio gydymo). Tačiau jis netinka, kai yra didelio laipsnio nutukimas (KMI > 40), cukrinis diabetas, moteris daug rūko ar laukiasi. Visoms kitoms 25–70 metų moterims jį galima sėkmingai taikyti. Dar vienas modernus gydymo metodas – PRP injekcijos. Į priekinę makšties sienelę leidžiama tam tikru būdu paruoštos pacientės kraujo plazmos, turinčios didelį kiekį trombocitų. Ji aktyvina makšties odos regeneraciją – skatina naujų ląstelių ir kraujagyslių formavimąsi, didina makšties tonusą, elastingumą, storį, drėgmę. Natūralumu pasižyminti PRP terapija taikoma, kai yra fizinio krūvio sukeliamas šlapimo nelaikymas. Ir PRP, ir lazerio procedūras po tam tikro laiko reikėtų pakartoti, nes jų poveikis neišlieka visą gyvenimą.
Šiuolaikinės technologijos taikomos ir kitoms ginekologinėms problemoms spręsti, bet daugelis moterų apie tai nežino.
Taip, modernios technologijos šiuo požiūriu labai praverčia. Lazeriu galima pašalinti lyties organų kondilomas, patempti lytines lūpas, atkurti, sustangrinti makšties sienelę, sugrąžinti jos drėgmę.
