Vis daugiau tėvų taupo vaikų ateičiai, tačiau vis dar nemažai tokių, kurie nemato prasmės arba negali investuoti į atžalų finansinę ateitį. „Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad 41 proc. tėvų savo vaikų ateičiai netaupo. Kodėl vis dar vyrauja tokia situacija ir kaip ją pakeisti?
„Rūpinimasis savo vaikų finansine ateitimi tikrai gali būti puikus akstinas tėvams pažinti investavimą ir įdarbinti pinigus. Pasiryžę taupyti ir investuoti į vaikų ateitį bei darydami tai kartu su savo atžalomis, prisidėsime prie ne mažiau svarbaus dalyko – vaikų finansinio raštingumo ugdymo“, – tvirtina Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Netaupo, nes...
Dalis tėvų netaupo vaikų ateičiai, nes yra įsitikinę, jog dėl infliacijos pinigai nuvertės, todėl labiau apsimoka juos investuoti į vaikus šiandien. Arba jie tvirtina investuojantys į išsilavinimą, kad vėliau jaunuoliai užsidirbtų patys.
J.Cvilikienė pabrėžia, kad bet kokiu atveju pasirūpinti savo vaikais yra tėvų atsakomybė ir sprendimas. Tačiau, „Swedbank“ tyrimo duomenimis, bene kas penktas netaupantis galvoja, kad tai nėra būtina, nes vaikas paveldės jų turtą, arba mano, kad galės padėti vaikui, kai jam to reikės. Vienas iš penkių netaupančių teigia, kad nemato taupymo naudos.
„Gali būti, kad dalis tėvų mato daugiau prasmės investuoti į savo vaikų kokybišką ugdymą, keliones dabar, dalis nori, kad suaugę vaikai patys savimi pasirūpintų, ir tai yra gerbtini sprendimai. Tačiau yra ir tokių, kurie supranta, kad išleisti vaiką į savarankišką gyvenimą gali būti finansiškai sudėtinga, tad tam ruošiasi iš anksto. O kuo anksčiau ir nuosekliau tai pradedama daryti, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti“, – įsitikinusi ji.
Įmanoma rasti išeičių
Tiesa, yra ir objektyvesnių priežasčių, kodėl tėvai nesirenka taupyti vaikų ateičiai, tačiau tai susiję su finansine padėtimi. Šeimai nerimą kelia neaiški ekonominė situacija, tvirtina, kad tam šeimos biudžete nėra atliekamų lėšų.
„Neturintys atliekamų lėšų taupymui reikšmingai dažniau yra asmenys, kurie gauna mažiausias (iki 500 eurų) pajamas per mėnesį vienam namų ūkio nariui“, – aiškina J.Cvilikienė.
Tačiau net ir gyvenant su mažesniu biudžetu galima rasti išeičių. Jei šeimoje tikrai labai sudėtinga finansinė situacija, tikrai gali būti sudėtinga dar atidėti vaikų ateičiai, tad ekspertė pataria nespausti savęs, o situacijai pasikeitus bus galima pergalvoti sprendimus.
Situacija ne tokia bloga
„Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad trys iš penkių tėvų, auginančių vaikus iki 11 metų, taupo jų ateičiai, taigi situacija nėra tokia bloga. Kas lemia, kad vis daugiau tėvų pradeda taupyti vaikų ateičiai? J. Cvilikienės nuomone, vis daugiau žmonių tampa sąmoningesni, auga jų pajamos, nepaisant pastarųjų metų sukrėtimų.
„Žvelgiant į 10 metų perspektyvą, auga gyventojų pajamos ir daugėja pinigų, kurie galėtų būti skirti nebūtinoms išlaidoms“, – aiškina ji.
Pagrindinė priežastis pradėti taupyti yra noras sukaupti pinigų vaikų mokslams arba savarankiško gyvenimo pradžiai.
„Trys iš penkių taupančių tėvų nurodo, kad pagrindinė to priežastis buvo noras sukaupti vaikų mokslams, studijoms universitete Lietuvoje ar užsienyje. Šią priežastį reikšmingai dažniau nurodė aukštąjį išsilavinimą įgiję bei tie, kurie pradėjo taupyti tik vaikams gimus“, – nurodo J.Cvilikienė.
Kiek skirti pinigų?
Kiek vertėtų skirti pinigų per mėnesį? Tai, žinoma, kiekvieno pasirinkimo ir šeimos finansinės situacijos reikalas. „Swedbank“ tyrimas parodė, kad taupymui per mėnesį vidutiniškai tėvai skiria 74 eurus.
J.Cvilikienė pataria gimus vaikui pernelyg ilgai neatidėlioti investavimo pradžios ir pradiniam investavimo kapitalui skirti gautą vienkartinę išmoką.
„Jeigu skaičiuotume, kad investicinė grąža siektų 6 proc., per beveik kelis dešimtmečius sukauptumėte apie 34 tūkst. eurų, o jei investicinė grąža siektų 9 proc. – sukauptumėte daugiau nei 46 tūkst. eurų. Tai tikrai solidžios sumos studijoms, verslo pradžiai ar pradiniam įnašui už būstą“, – sako J.Cvilikienė.
Antrasis scenarijus: jei kas mėnesį investicijoms skirtumėte papildomai tiek, kiek siekia vaiko pinigai, vadinasi, iš viso kas mėnesį investuotumėte po 190 eurų, o pradinis įnašas būtų 100 eurų.
„Tokiu atveju jei investicinė grąža siektų 6 proc., per aštuoniolika metų sukauptumėte virš 72 tūkst. eurų, o jei investicinė grąža siektų 9 proc. – turėtumėte daugiau nei 98 tūkst. eurų. Žinoma, niekas negali tiksliai pasakyti, kiek uždirbsite po kelių dešimtmečių, tačiau anksti pradėjus investuoti ir tai darant periodiškai galima tikėtis gana solidžios grąžos“, – tikina J.Cvilikienė.
Pasyviai ar aktyviai?
„Swedbank“ apklausos duomenimis, 50 proc. tėvų taupo pasyviai dėl galimybės bet kada pasiekti pinigus, prireikus juos greitai išsigryninti, taip pat atidėti bet kokią sumą. Aktyviai taupo 66 procentai.
„Dažniausiai pasirenkamas aktyvaus taupymo būdas – investicinis gyvybės draudimas draudimo bendrovėje (43 proc.). Antroje vietoje – investicinio gyvybės draudimo paslauga, kurią teikia bankas (19 proc.)“, – komentuoja J.Cvilikienė.
Koks taupymo būdas yra geriausias? J.Cvilikienė pabrėžia, kad svarbu taupyti, bet dar geriau – investuoti. Tokiu būdu kaupiama suma auga.
Daugiau informacijos čia: Saugus vaiko fondas – Swedbank