Švaistūniškas gyvenimo būdas nėra vertybė. Jei perkame beveik viską, kas patinka, ir todėl skundžiamės pinigų stygiumi – nieko gera. Jei žmogus nemoka riboti savo poreikių, jis net ir turėdamas labai daug pinigų jausis ne ką geriau, nei gaudamas vidutinę algą. Juk visų norų ir naujai atsirandančių poreikių patenkinti neįmanoma.
Tačiau yra ir kitas kraštutinumas – žmonės taupo pinigus, tačiau skundžiasi, kad neįperka paprasčiausių dalykų. Juk visos esame sutikusios žmonių, kurie gaudami gerokai didesnes pajamas nei mūsų, randa ko pavydėti – nesvarbu naujų kvepalų ar kelionės į užsienį.
Gebėjimas subalansuoti pajamas ir išlaidas yra tikras menas.
Gebėjimas subalansuoti pajamas ir išlaidas yra tikras menas. Juk kas iš to, jei banke turime solidžią sąskaitą, tačiau neleidžiame sau džiaugtis paprastais gyvenimo malonumais – nusipirkti madingą drabužį ar savaitgalį papietauti mieste. Ir net pavydą kelianti alga nėra garantas, kad iki atlyginimo neteks skaičiuoti centų, jei vos tik ją gavusios skubame į pamėgtą parduotuvę ar prekybos centre renkamės visus patinkančius produktus, nekreipdamos dėmesio į jų kainas.
Keli patarimai, kaip saugantis vartotojiškumo pagundų netapti „kiaule taupykle“:
1. Planuokite savo pajamas ir išlaidas. Skirkite tam tikrą sumą netikėtiems, spontaniškiems pirkiniams ar pramogoms.
2. Nuspręskite, kas jums teikia emocinį saugumą. Vienoms tai bus žinojimas, kad turite santaupų, kitoms – galimybė čia ir dabar mėgautis gyvenimu: keliauti, madingai rengtis, pramogauti.
3. Įvertinkite savo amžių ir poreikius. Jei esate jauna ir dar neturite šeimos, nesikoncentruokite į taupymą. Jei atsisakote tokių gyvenimo malonumų kaip nauji aukštakulniai ar įdomi kelionė tam, kad įsigytumėte naujus baldus, vėliau galite gailėtis, nes, kai atsiranda pakankamai pinigų, daugelio dalykų jau nesinori. Tačiau jei turite vaikų, artėja pensinis amžius, galbūt į visas pagundas reiktų žiūrėti kritiškiau. Tai lengva toms, kurios mėgavosi jaunystės džiaugsmais.
4. Sudarykite du sąrašus. Viename tebūnie tos išlaidos, kurios jums atrodo būtinybė, kitame – prabangos pirkiniai. Juos sudarinėdamos nesiremkite bičiulių patarimais ar populiariais stereotipais. Remkitės savo poreikiais ir pomėgiais. Pavyzdžiui, teatras vienam gali atidurti būtinų poreikių sąraše, o kitam – tai nebūtina pramoga.
5. Nelyginkite savęs su kitais. Galbūt vieni žmonės net ir gaudami tokias pat pajamas gali sutaupyti daugiau už jus, o kiti skursti net ir su tokiu atlyginimu, kuris jums atrodo labai didelis. Tai lemia daugybė dalykų: šeimos dydis ir poreikiai, turimas turtas ir įvairūs įsipareigojimai, artimųjų pagalba ar, priešingai, būtinybė jiems pagelbėti. Jei gyvenate kukliau už savo pažįstamus, dar nereiškia, kad esate išlaidi.
6. Taupykite turėdama tikslą. Bene pagrindinis skirtumas tarp taupaus ir godaus žmogaus yra jų požiūris į taupymą. Jei taupote turėdama konkretų tikslą ir vardan jo atsisakote, jūsų akimis, nebūtinų išlaidų – vadinasi, esate racionali planuotoja. Tačiau jei kelintą sezoną dėvite tuos pat nuklaipytus batelius, bet naujų neperkate, nes norite papildyti savo santaupas nelabai įsivaizduodama, kur jas išleisite, tikėtina, kad perlenkiate lazdą.
7. Aplinkinių nuomonė irgi svarbus rodiklis. Jei jūsų draugai ir pažįstami jus pašiepia dėl pernelyg didelio taupumo ar išlaidavimo, tikėtina, kad bent dalis tiesos jų žodžiuose yra.