Olandijoje gyvenanti vilnietė Kamile Kaveckaitė (27) prieš trejus metus marketingo vadybininkės darbą įtakingoje korporacijoje iškeitė į maisto fotografiją.
„Fotoaparatą į rankas paėmiau tik prieš tris metus", – sako Kamilė ir jau šiandien gali pasigirti labiausiai vertinamais pasaulio maisto fotografijos apdovanojimais, tarp kurių „Pink Lady Food Photographer of the Year" ir „Adobe" kompanijos „Rising Star 2019" nominacijos.
Kaip susidomėjote maisto fotografija?
Visada svajojau tapti verslininke ir dirbti didelėje įmonėje. Būtent dėl šios priežasties išvykau į Olandiją studijuoti verslo, o vėliau pasibaigiau ir marketingo magistro studijas. Kai pasiekiau ko norėjau ir tapau marketingo vadybininkė didelėje korporacijoje, supratau, kad visa tai ne man.
Nusprendusi, kad noriu sukurti kažką savo, susidariau patinkančių dalykų sąrašą, kurio viršuje atsirado maistas. Taigi, pradėjau kurti tinklaraštį apie maistą. Tinklaraščio turinį pildžiau maisto nuotraukomis, kurias pati ir nufotografuodavau. Pajutau, kad man patinka tai daryti, todėl apsistojau tik ties maisto fotografija ir itin intensyviai ją domėjausi bei praktikavausi, kadangi prieš tai profesionalaus fotoaparato net nebuvau laikiusi rankose.
Kiekvieną dieną fotografuodavau, žiūrėdavau įvairius vaizdo įrašus, skaičiau knygas, kol galiausiai įvaldžiau ir supratau maisto fotografavimo techniką bei subtilybes.
O kada šis pomėgis peraugo į profesiją, kuri suteikė pajamas?
Kai mečiau darbą ir nusprendžiau domėtis fotografija, susėdau su savo dabartiniu sužadėtiniu ir pradėjau skaičiuoti pajamas, kurias sukaupiau dirbdama korporacijoje. Suskaičiavusi, supratau, kad išgyventi nedirbant ir visą laiką skiriant tik maisto fotografijai galėsiu vienerius metus. Tai buvo tarsi spyris, kuris mane dar labiau paskatino kruopščiai mokytis, tobulėti ir kuo daugiau laiko skirti maisto fotografijai.
Jau po pusės metų intensyvių mokslų susiradau pirmuosius klientus – restoranus. Su jais dirbau barterinių mainų principu: aš fotografuodavau ir už tai gaudavau maisto. Dabar šie restoranai yra ištikimi klientai, kurie į mane žiūri rimtai ir atsilygina nebe maistu (juokiasi).
Vėliau supratau, kad noriu dirbti ir su didelėmis kompanijomis, kadangi jos suteikia daugiau kūrybinės laisvės. Maistą galiu fotografuoti bei stilizuoti kaip noriu ir tai daryti savo namų studijoje. Taip pat tai atneša daugiau pelno, nei restoranų maisto fotografija.
Ne kartą sulaukėte tarptautinio pripažinimo. Ar tai tik nominacijos, ar visgi didelė paskata tobulėti toliau?
Kai praeitais metais buvo nominuota mano viena nuotrauka, tikrai labai nudžiugau, kadangi buvo praėję nepilni dveji metai, kai dirbau šioje srityje. Šiais metais buvau nominuota dėl trijų nuotraukų, todėl tai tikrai yra didelė paskata. Esu sąrašuose tarp savo mėgstamiausių pasaulio fotografių, todėl suprantu, kad einu tinkama linkme.
„Adobe Rising Star“ apdovanojimas taip pat man reiškia labai daug. Kiekvienais metais „Adobe“ sudaro dešimt potencialų fotografų sąrašą, tikėdami, kad jie taps žinomi. Būtent šis įvertinimas ir kitų tikėjimas motyvuoja nesustoti.
Esate puikus pavyzdys jaunam žmogui, kuris neretai pamiršta savo pašaukimą vardan finansiškai stabilesnio darbo ar statuso. Ko palinkėtumėt tam, kas vis dar bijo surizikuoti ir eiti savo svajonių link?
Kai esi maždaug 18-21 metų amžiaus, jauti didelį aplinkos spaudimą dėl savo pasirinkimų. Aplinka diktuoja, kad geriausia rinktis teisininko, gydytojo, policininko ar direktorius profesiją, kadangi tik taip galėsi gyventi finansiškai pilnavertį gyvenimą. Tačiau aš manau, kad tokių metų geriausia išbandyti viską ir pajausti, kas iš tikrųjų patinka. Jei atrasi kas patinka ir tai darysi su dideliu užsidegimu bei aistra, tai atneš ne tik pinigus, bet ir didžiulį gyvenimo džiaugsmą.
