Laidoje „Visi mes žmonės“ – Antano Boso išpažintis: milijonieriumi tapti įkvėpė gyvenimas internate

Sonata Stankevičienė/broliai Gataveckai/Antanas Bosas
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-12-10 13:51
Ten auga laukiniai. Vaiknamiai, atsilikėliai – tokius šiltame tėvų glėbyje augusių bendraamžių įžeidimus prisimena dažnas, augęs vaikų namuose. Bet sunkiai gyvenimą pradėjusieji žino, kad sėkmę gyvenime lemia valia ir pastangos, o ne šiltnamio sąlygos. Tai savo pavyzdžiais įrodė žinomi žmonės. Vienas jų – Antanas Bosas, internate praleidęs 11 metų.

„Milijonierius“, – taip septintokas Antanas Bosas parašė rašinėlyje apie planus, kuo taps, kai užaugs.

„Ne gydytoju, teisininku ar kosmonautu... Kur tik manęs ir tėvų dėl to netampė! O praturtėjęs norėjau tik padėti kitiems“, – prisimena šiandien garsus verslininkas.

Antanas Bosas gimė tėvams būnant tremtyje, kai šie grįžo į Lietuvą, niekur nebuvo pageidaujami negalėjo prisiregistruoti, gauti darbo.

„Nieko nekeisčiau savo gyvenime – internatas mane užgrūdino, padėjo tapti savarankišku. Man pasisekė su tėvais – gražią pavardę suteikė, mačiau mandagų bendravimą, į internatą mane atidavė, nes kitaip nebuvo galima išgyventi – ten praleidau vienuolika metų“, – pasakoja Antanas.

Antanas Bosas / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.
Antanas Bosas / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.

Internate jis visiškai nesijautė nepilnaverčiu, bet, patikslina, kad tai priklauso nuo individo.

Jis prisimena darbo kupinas vasaras, maistą kaip šventę – apelsiną valgė net ne skiltelėmis, o knebinėdavo dar mažesnius jo narelius, kad tik prailgintų malonumą.

„Mano vaikai taip negyvens“, – tokį pažadą sau davė Antanas ir jį išpildė.

Policininkas ir tautodailininkas Albinas Šileika buvo rastas sausio 17 dieną: spaudė 20 laipsnių šalčio, kūdikio klyksmą, sklindantį iš lagamino, numesto ant laiptų lauke, išgirdo išėjęs parūkyti žmogus. Šiandien Albinas pats sukūręs gražią šeimą, yra gerbiamas bendruomenės, o edukaciniais užsiėmimais pakelia dvasią tų, kurie neturi galimybės gyvenime atsispirti nuo jaukaus tėvų namų slenksčio.

Albinas Šileika  / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.
Albinas Šileika / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.

Nuo tragedijos iki komedijos, nuo estetikos iki bjaurasties, nuo išaukštinimo iki pažeminimo. Tarsi meną broliai kūrėjai Algirdas ir Remigijus Gataveckai nupasakoja gyvenimą vaikų namuose.

Broliai Gataveckai / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.
Broliai Gataveckai / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.

„Labiausiai mums trūko dėmesio – tai tam tikra trauma“, – sako broliai.

Nepaisant negandų, jie myli savo tėvus, o savo istorija nori įkvėpti kitus vaikų namų auklėtinius – gyvenime įmanoma viskas.

Ekologinio verslo vystytoja Sonata Stankevičienė pamena mažylių klyksmą, kai vaikų namų auklėtoja karpo jiems nagučius sužeisdama pirštų galiukus – mat neužsidėjo akinių.

Sonata Stankevičienė / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.
Sonata Stankevičienė / Irmanto Gelūno/Gedmanto Kropio nuotr.

„Pamenu mažylių baimę ir beviltiškumą akyse, – sunkiai rinko žodžius Sonata, prisiminusi vaizdus vaikų globos namuose. – Mes, suaugusieji, ten neišgyventume. Po trijų mėnesių valdiškoje įstaigoje vaikai įgyja valdiškos instancijos sindromą visam gyvenimui“.

Po kelių labdaringų žingsnių Sonata Stankevičienė pajuto, kad ne to reikia ir įsivaikino berniuką, nors pati augina net penkis savo vaikus. Vienas jų – televizijos žiūrovams pažįstamas dantimis grojęs Mikas, laimėjęs projektą „Lietuvos talentai“.

Apie visa tai – televizijos laidoje „Visi mes žmonės” šiandien 19.30 val. per TV3

Naujausi straipsniai