„Krabyje mes norime gyventi“, – šypsosi dizainerė, mados namų „Tiulio fėja“ įkūrėja Viktorija Jakučinskaitė. Su vyru verslininku Vitalijumi Jančenkovu ji jau trečią kartą lankėsi Tailande, šįkart ten praleido dvi savaites. Kalbantis apie kelionę Viktorijos atminty iškart iškyla romantiškas vėjo sutaršytų plaukų, skriejant motorine valtimi, vaizdinys... „Mano įspūdžiai iš ten – tik geri. Saulėlydžiai Tailande – patys gražiausi žemėje. Yra tokių paplūdimių, kuriuose vien dėl saulėlydžio gali savaitei apsigyventi, nes kiekvieną vakarą – vis kitoks.“
Pamilusi Aziją
„Azija mus žavi jau daug metų. Keliauti į tą kraštą pradėjome, kai mūsų vaikai buvo dar visai maži. Pradėjome nuo Vietnamo – ten tris kartus praleidome po mėnesį. Po to keliavome į Kambodžą, Balį ir tik po to atradome Tailandą. Iš pradžių trupučiuką bijojome jo. Yra toks mitas, jog Tailandas tarsi Azijos Palanga – nuvalkiotas šiek tiek. Man nepatinka nuvalkioti dalykai, man reikia kažko įdomaus, šviežaus, stilingo, todėl aš stengiausi ten ir nevažiuoti. Galvojau, kai jau visur būsiu apsilankiusi, tada gal ir nuvažiuosiu į Tailandą“, – portalui Žmonės.lt pasakoja Viktorija.
Taip jau nutiko, kad Tailandą Viktorija ir Vitalijus aplankė gerokai anksčiau nei planavo – nutarė surizikuoti, kai į šią šalį keliavę draugai pasiūlė prisijungti. Ir tai buvo vienas geriausių poros sprendimų, nes paaiškėjo, kad Tailando gamta tokia pat pribloškianti kaip ir bet kurios kitos Azijos valstybės. Dar daugiau – po šią šalį itin patogu keliauti.
„Viskas padaryta taip, kad būtų kuo patogiau turistams: labai daug kas kalba angliškai ar bent jau supranta anglų kalbą, visi labai paslaugūs, – pasakoja. – Gamta labai graži – visko dar daugiau nei Vietname ar Kambodžoje. Tailandas yra didžiulis, dėl to gamtovaizdis nevienodas, be to, ten – begalė salų. Vadinasi, kaskart atvykęs gali pamatyti naujų vietų.“
Regis, saulės žiemą ieškoti būtų galima ir arčiau, nebūtina keliauti į Aziją, bet Viktorija tikina – tas egzotiškas kraštas ją užbūrė, todėl dabar nieku gyvu jo neiškeis į atostogas viešbutyje su „viskas įskaičiuota“. „Visi skrenda į Egiptą ar Turkiją, o man atostogos ten atrodo plastikinės. Baseinas, plytelės, gamtos nulis – man ten nei spalvinga, nei gražu. Jeigu Egipte – dykuma, tai Tailande – džiunglės, gyvūnija, palmės... Nė neįmanoma to palyginti. Tailande vis dar yra laukinės gamtos, nors žmonės labai į ją skverbiasi. Tas kraštas man – absoliuti laisvė. Visa Europa, mano akimis, yra suvaržyta taisyklių, siekiamybės kuo geriau pasirodyti, kuo brangesnius dalykus pirkti, o ten nuvykęs nuo viso to atsiriboji. Praleidęs kelias dienas Azijoje nustoji žiūrėti į veidrodį. Ten nėra priežasčių maivytis“, – tikina dizainerė.
TURISTINĖS PRAMOGOS. Atostogaujantiems Azijoje pirmą kartą Viktorija rekomenduoja išbandyti visas įmanomas pramogas ir aplankyti visus turistinius taškus. Ji pati su Vitalijumi šventyklas jau aplenkia (daug jų matė ankstesnių kelionių metu), daugiausia dėmesio skiria gamtai. O kelionėms renkasi laivus, valtis ar motorolerius. Jokiu būdu neima automobilio – pernelyg nuobodu! Tačiau svarbiausias Viktorijos patarimas – nemiegoti iki pietų. „Per šias atostogas su vyru turėjome taisyklę – keliamės šeštą ryto ir einam tyrinėti, kopiame į kalną, lekiame saulės pasitikti ir palydėti. Mes visada turėjome planą, ką veiksime kitą dieną. O kai atsikeli šeštą, diena atrodo begalinė – regis, ilsėjaisi ne dvi savaites, o mėnesį. Mes ne iš tų, kurie per atostogas miega iki dvyliktos – gaila laiko. Nes atostogos yra tas metas, kai gali gyventi tik dėl savęs, atrasti kažką naujo, pasisemti įspūdžių.“
SEZONAS. Prieš išsirenkant kelionės kryptį būtina pasidomėti, kada ten geriausia lankytis, mat viename Tailando regione gali šviesti saulė, o kitame – pliaupti liūtys. Taip ir nutiko Viktorijai su Vitalijumi. „Iš Krabio išplaukėme į visų išgirtą Pangano salą. Ten lijo nuolatos, nes buvo prasidėjęs liūčių sezonas. Nė nepagalvojau, kad taip gali būti. Tai tas pats kas iš Vilniaus nukeliauti iki Klaipėdos ir pamatyti, kad ten – liūčių sezonas. O dar Pangano saloje mažai žmonių, viešbučių – visiškai ne mano vieta, man patinka judėjimas, žmonės. Buvome užsakę ekologišką bambukinį namelį penkioms dienoms, bet išmiegojome tik dvi naktis. Gal penktą ryto išplaukėme, nes nebegalėjome ten būti!“
MAISTAS. „Mes jau nebijome Azijoje gatvės maisto valgyti. Tiems, kurie dar tik pradeda keliauti, pasitaiko apsinuodijimų ir kitų nemalonių nutikimų, bet mums taip nebūna, greičiausiai organizmas jau visko ragavęs. Yra tokia Railay beach sala, į kurią valtys kursuoja kaip maršrutiniai autobusai. Toje saloje restoranai įrengti laivuose, o šie – mediniai, seni seni. Ten tokios antisanitarinės sąlygos! Neįsivaizduoju, kur jie net indus plauna, o man ten skaniausias maistas, – kvatoja Viktorija. – Ten stovintis kioskas – lyg pas mus kebabinė stoties rajone. Bet man ten patys skaniausi tailandietiški blynai, jų yra visokių – ir saldžių, ir sūrių. Tai labai įdomus patiekalas –kažkas tarp čebureko ir blyno. Taip pat vyksta didžiuliai maisto turgūs, kur visi kažką verda, kepa. Ten daro sušius, kurie nepanašūs į sušius – tai desertai su krabų lazdelėmis, kukurūzais ir t.t. Taip pat jūrų gėrybes, kalmarus vietoje grilina. Kasdien valgiau kalmarą su šviežiais žaliaisiais pipirais ir česnakais – labai skanu. Ir nepamirškime visų sriubų su kokosų pienu bei jūrų gėrybėmis. Įsidedi šaukštą į burną ir jauti, kaip žemė slysta iš po kojų. Lietuvoj man maistas atlieka funkciją – reikia pavalgyti, o Tailande aš paragauju dangiško malonumo.“
LAGAMINAS. „Tailande tampa nebeįdomu, kaip atrodai, todėl nereikia daug daiktų su savimi vežtis. Mes skridome dviem savaitėm, tai pasiėmiau 10 suknelių ir vienus šortus, porą maudymukų – kol vienas džiūdavo, naudodavau kitą. Būtina pasiimti ką nors užsimesti ant pečių, nes nudegti gali labai greitai. Tokie tie lagamino must have. Tačiau Tailande suknelės kainuoja tokius centus, kad jei nepasiimi jų su savimi, tai nueini į kokią vietinę parduotuvę ir nusiperki.“
LAUKTUVĖS. „Kuo daugiau žmogus keliauja, tuo mažiau vežasi lauktuvių. Iš pirmųjų kelionių visi ką nors tempėmės, o dabar jau nebereikia visų tų dovanų, niekučių. Man Tailande patinka knygutės be linijų – vėlgi mano minėta laisvė, – tai aš jų parsivežu dovanų. Galima įsigyti įvairių arbatų, pavyzdžiui, žydros, dar vadinamos drugelių arbata (ji gaminama iš Mėlynosios balnapupės žiedų, – Red.). Aromaterapijai naudoju tik iš Tailando parsivežtus aliejus, taip pat mums patinka jų dantų pasta – žinau, tai juokingai skamba! Tai maža apvali dantų pastos dėžutė, užtenka bene pusei metų, nes tereikia kruopelytės. Kitos moterys veido kaukes vežasi, bet aš geriau pas kosmetologę nueinu, nes nelabai nusimanau apie jas. Vis dėlto nėra taip, kad ten reikėtų žūtbūt kažko nusipirkti. Vienintelis dalykas, kurio negaunu Europoje, – vaisiai. Jie pasakiški, tik ką nuskinti. Yra ir mūsų parduotuvėse papajų, bet skonis – nepalyginamas.“
PAGALBA. Nieko nėra geriau už vietinių pagalbą. Štai Viktorija bičiuliaujasi su Tailande jau penkerius metus gyvenančia Simona – šio krašto pavergta lietuvė rašo tinklaraštį „Tailandiečiai“. „Ji žino tokias vietas, apie kurias žino tik vietiniai. Nuvežė mus ant kalno, kur penktą ryto pasitikome saulę. Kalnas didžiulis, todėl matai visą slėnį – džiunglės driekiasi po tavo kojomis. Pasakiškai gražu“, – tikina.
KO NEŽINO TURISTAI? „Dažniausiai tik vietiniai tai valgo – tešloje kepti bananai. Juos pardavinėja palei kelią – kur nors važiuojant sustoji ir ieškai, kur kepa bananus. Vieną kartą juos gali būti labai lengva rasti, o kitą kartą – nelabai. Sykį mes gal 20 kilometrų ieškojome, kada gi pasirodys tie bananai!“
INSTAGRAMUI. „Tobula nuotrauka? Ten viskas taip gražu, kad nė nereikia stengtis. Tiesiog būni kažkur, staiga pagalvoji: „Jėzau, kaip čia gražu“, ir viskas – imi ir nusifotografuoji, – juokiasi. – Man nėra gražesnio krašto už Aziją.“
NETIKĖTUMAI. Jiems nepasiruoši, bet galima nusiteikti – ne viskas kelionės metu turi klostytis pagal planą. Štai Viktorija su Vitalijumi vieną rytą nuplaukę į tuščią paplūdimį susidūrė su... varanu. Milžiniškas nuodingas roplys atplaukė į tą patį krantą, kaip ir turistai. Laimei, gyvūnas buvo taikiai nusiteikęs ir nieko neįvyko. Gal dėl to beždžionės Viktorijai kėlė didesnį siaubą – jos drąsios, prieina net nekalbinamos ir stengiasi nugvelbti kokį daiktą. Priešinsies – žiūrėk, dar ir įkas! Tačiau didžiausias pastarosios kelionės nuotykis – pakliuvimas į audrą jūroje. „Vietoj pusantros valandos plaukėme tris su puse. Visi laive vėmė – maždaug 80 žmonių. Palydovai tik ir dalino maišelius ir servetėles. Tokio vaizdo įprastai nepamatysi, tik filmuose“, – juokiasi.
