Dabartinis Šventosios miestelis, kurį dar senovėje atrado vietos žvejai, įsikūręs ant Baltijos jūros kranto prie Šventosios upės žiočių. Buvęs kaimelis peraugo į uostą, o vėliau tapo šeimų ir turistų pamėgtu kurortu. Atgavusi nuosavą herbą, vėliavą ir himną Šventoji šiandien laukia atgimstančio uosto ir žada tapti pajūrio miestu, kuriame gyvenimas nesustotų ištisus metus.
Seniai, seniai...
Ten, kur šiuo metu įsikūręs Šventosios miestelis, stūksojo prekyvietė ir uostas. Ne vieną amžių Šventosios uostas buvo laikomas strategiškai svarbia pajūrio zona.
Čia prisišvartuodavo anglų, olandų ir švedų laivai: atvykę prekeiviai įsigydavo kailių, medaus ir javų, o vietos gyventojams parduodavo geležį, manufaktūros dirbinius, druską, vyną, silkes, ginklus.
Net kelis šimtmečius Šventoji galėjo konkuruoti su tokiais uostamiesčiais kaip Palanga, Klaipėda ar Karaliaučius. Manoma, kad prekių apyvarta Šventojoje per metus galėjo siekti apie 1 milijoną auksinų.
LAIVAS „PREZIDENTAS SMETONA“
1935 metais rugpjūčio 1 dieną kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas, o 1939–1940 metais pradėta statyti Šventosios karinį uostą. Pirmąjį karo laivą „Prezidentas Smetona“ 1927-aisiais Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Per Antrąjį pasaulinį karą laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, o 1945 metais sausio 11 dieną užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje. 2017 metais liepos 2-ąją Baltijos jūros dugne paieškas atlikę Klaipėdos universiteto mokslininkai pranešė 85 metrų gylyje radę labai panašaus laivo liekanas.
Dar prieš šimtą metų...
Istorijos vėjams mainantis, Šventosios–Palangos pajūrio ruožą Lietuva atgavo tarpukariu. Netrukus buvo pradėti ir naujojo uosto statybos darbai.
Skulptūra „Žvejo dukros“
1982 metais kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“. Tai – trys į jūrą žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos grįžtančio tėvo.
Pastačius pietinį ir šiaurinį molus, laivybai buvo užtikrintos puikios sąlygos. Skaičiuojama, kad tais laikais žvejodami Šventojoje žvejai per metus sugaudavo per 300 tonų žuvų.
Šventosios tiltas į jūrą
Šventosios tiltas į jūrą, o, tiksliau, žvejams skirtas pietinis Šventosios molas, buvo pastatytas 1939-aisiais ir driekėsi 780 metrų į jūrą. Šiandien jo pamatai išlikę kaip senojo uosto simbolis.
Šį pajūrio ruožą itin pamėgo poilsiaujančios šeimos ir turistai. Pagrindinėse Jūros ir Kopų gatvėse pradėjo kurtis mažos parduotuvėlės ir kavinės, estrados kultūra.
Šiandien
Nuo nepriklausomybės laikų Šventosios miestelyje yra apie 2 tūkstančiai nuolatinių gyventojų. Kai atšyla, kasmet čia atvyksta nemažai poilsiautojų. Erdvūs paplūdimiai, unikali gamta ir įvairios vandens pramogos vilioja lankytojus sugrįžti čia kiekvieną vasarą.
Šventosios upės pakrantėje dažnai galima sutikti žvejų, o jei yra noro – įsigyti meškerę ir tapti vienu iš jų. Grįžtančius iš jūros pasitinka „Žvejo dukros“, kelią jiems nurodo Šventosios švyturys.
Šiandien kurortas sparčiai plečiasi – čia kuriasi viešbučiai, vystomi naujų gyvenamųjų namų projektai.
„Šventosios vartai“ – vienas iš Šventosios atradimų. Tai mažaaukščiai namai, apsupti jūros ir kopų. Šiandien šią vietą atkuriame čia leisdami apsigyventi tiems, kuriems namai yra ne tik vieta pasislėpti nuo miesto šurmulio, bet ir nuosavas uostas, į kurį visada gera grįžti.
Daugiau informacijos ieškokite čia: www.sventosiosvartai.lt.
