Etiketo konsultantai vienbalsiai skelbia, kad darbovietės organizuojama šventė – ne laisvalaikis, o vis dar darbas. Tiesa, kitoks nei kas dieną – neformalioje aplinkoje, kur leidžiami šiek tiek aukštesni kulniukai ir šiek tiek trumpesni sijonai, truputį gilesnės iškirptės, garsesnis juokas ir neįpareigojantys smalltalk.
Itin svarbu mažyčiame šventiniame rankinuke šalia nosinaičių ir lūpų dažų turėti pluoštą lengvai pasiekiamų vizitinių kortelių, patyliukais skaičiuoti savo suvartoto alkoholio kiekį ir laiku prikąsti liežuvį, kad nuo jo nenusprūstų kas nors, kas ateityje pakenktų karjerai. Personalo skyrius budi!
Švenčia, bet budi. Nes darbo balius – labiau darbas nei balius. Tik tas darbas pasislėpęs po šventine kauke, todėl jį įžiūrėti sunkiau. Dėl to kolegos ir praranda budrumą.
Antanas padaugino viskio (tiesa, gero viskio...) ir, persisvėręs pro restorano langą, apvėmė apačioje stovinčius automobilius.
Rūtelė iš Finansų kontrolės departamento pusę baliaus prasėdėjo savo direktoriui ant kelių, o likusią dalį praleido jo automobilyje, apsikabinusi vairuotoją ir sriūbaudama, kad jos niekas nemyli.
Ambicingasis Tadas, taip ir nesulaukęs žadėto paaukštinimo, „įkalė“ 8 alaus, įsipyko kolegoms, gavo ir per ausį, ir į kepenis – galiausiai šventę baigė greitosios pagalbos automobilyje.
Kuklioji sekretorė Galina, aptikusi glotnią koloną, atsiskleidė visu gražumu – kolegos nė neįtarė ją turint tokį striptizo šokėjos talentą...
Pavyzdžiai – ekstremalūs. Nereikia nė sakyti, kad juose paminėtiems individams tolesnė karjera apkarto. Ne, jų niekas neatleido. Bet užuominos, pašaipėlės ir šypsenėlės, jiems pasirodžius darbovietėse, tiesiog ore sklandydavo.
Kalėdinis vakarėlis – pavojingas užtaisas. Na, nebent dirbate su nuostabiu šefu ir labai draugiškame nedidukame kolektyve. Tačiau didelės firmos balius – tikras minų laukas.
Čia aukščiausi vadovai bendrauja su tik pirmus metus dirbančiais naujokėliais. Moterys akis į akį susitinka su seniai jas žavinčiais gretimo skyriaus vyrais. Kolegos stebi Ligitą ir Martyną, apie kuriuos jau seniai keistų gandų sklinda. Jaunas vadybininkas bando prasibrauti prie viršininko – trokšta padaryti gerą įspūdį. Projektų vadovė pagaliau atsipalaiduoja ir gali gerti vyno tiek, kiek lenda...
Be kolegų, firmos šventėje dalyvauja keli nematomi drambliai: hierarchija ir reputacija. Drambliai todėl, kad baisiai svarbūs ir užima daug vietos. Nematomi todėl, kad niekas apie juos nekalba, tačiau jie yra ir visi žino, kad jie yra.
Be kolegų, firmos šventėje dalyvauja keli nematomi drambliai: hierarchija ir reputacija. Drambliai todėl, kad baisiai svarbūs ir užima daug vietos. Nematomi todėl, kad niekas apie juos nekalba, tačiau jie yra ir visi žino, kad jie yra. Firmos vakarėlio esmė – bet kokia kaina neužgauti nematomo dramblio. Nepažeisti hierarchijos ir nesusigadinti reputacijos. Su nematomais drambliais vienaip ar kitaip susijusios visos taisyklės, kurių tokiuose vakarėliuose pataria laikytis darbo etiketo konsultantai.
1. Vakarėlyje geriau dalyvauti, o jei atsisakote, priežastis turi būti labai rimta. Kalėdinis vakarėlis organizuojamas visiems darbuotojams. Jei jame nedalyvausite, galite užsitraukti tylią kolegų ir vadovų nemalonę, be to, prarasite progą artimiau susipažinti su bendradarbiais ir nejučia atsidursite „už borto“. Pavyzdžiui, nesuprasite, kodėl kolegos taip mįslingai šypsosi vienas kitam; kodėl skyriaus vadovą visi staiga pradėjo tujinti; kodėl kieme atsirado vietos buhalterės automobiliui... Smulkmenos, bet kai jų daug...
2. Paprašykite ko nors, kad jus prižiūrėtų. Aišku, kalėdinis vakarėlis – ne vaikų darželis, tačiau nesinori užgauti vieno iš tų nematomų dramblių – reputacijos. Todėl paprašykite artimo kolegos, kad stebėtų jūsų elgesį. Kai tik, padauginusi vyno, veršitės lipti ant stalo šokti kankano ar galiausiai ryšitės išrėžti šefui į akis viską, ką apie jį galvojate, – „prižiūrėtojas“ jus mandagiai išlydės iš salės ir įsodins į taksi. Tuo metu bus pikta, bet ryte norėsis jam dėkoti.
3. Rimtai apsvarstykite, ar vestis antrąją pusę. Kai kuriose firmose tai – būtina, kai kur leidžiama, jei norite, o dar kitose vakarėliai organizuojami tik darbuotojams. Lietuvėms patinka į tokį vakarėlį ateiti su draugu ar vyru, nesvarbu, kurio iš jų darbovietė jį organizuoja. Tačiau vestis antrąją pusę – ne visada geras sprendimas.
Renata į firmos vakarėlį atėjo su draugu – ir tuoj pat to pasigailėjo. Vaidotas nepažinojo nė vieno jos kolegos, jam buvo nuobodu, todėl gėrė vieną brendžio taurę po kitos. „Dar nebuvo nė 10 valandos vakaro, o jis jau buvo girtas kaip pėdas!“ – skundėsi moteris. Blogiausia tai, kad pora rimtai susikivirčijo Renatos kolegų akivaizdoje. „Kai pirmadienį atėjau į darbą, buvo aišku, kad kolektyvas mūsų barnį jau išnarstęs ir kiekvieną jo segmentą ištyrinėjęs pagal naujausias psichoanalizės teorijas... Buvo labai nemalonu.“
4. Patys pavojingiausi nematomiems drambliams – alkoholis ir maistas. Vakarėliuose gali nuskilti paragauti tokių patiekalų ir gėrimų, kokių kasdien ant mūsų stalo nepasitaiko. Ką jau čia kasdien – nepasitaiko ir per didžiausias šventes. Ir norisi paragauti visko: ir tų mažų žavių sumuštinukų, ir vieno vyno, ir kito, norisi ir rinkodaros direktoriaus mėgstamiausio romo „įkalti“ – juk mažai tikėtina, kad kada nors į svečius pasikvies...
Dėl tokios patiekalų ir gėrimų (ypač – gėrimų!) gausos ne vienam susisuka galvelė. Tada apsiverčia skrandukas ir susipina kojos.
Daugybę sykių kartotas patarimas – nepadauginkite alkoholio! Vėlgi nukentės reputacija. Ir nukentės ne juokais. 75 proc. kvailysčių, dėl kurių vėliau graužiami nagai, firmos vakarėliuose padaroma veikiant alkoholiui. Todėl: a) prieš vakarėlį nors truputį užkąskite – net keli gurkšniai šampano „ant tuščio skrandžio“ gali apsukti galvą; b) po kiekvienos taurės alkoholio išgerkite stiklinę sulčių ar mineralinio vandens.
5. Atsargiai su flirto ugnele! Ji, žinoma, kaitri; ji šildo ir žaižaruoja. Šiek tiek flirto – gerai, tačiau jis neturi tapti atviru gundymu net ir tuomet, kai žinote, kad jūsų taikinys visai ne prieš susigundyti. Vyrukui gali nepatikti, kad atvirai koketuojate su juo kolegų akivaizdoje. Be to, kam duoti peno apkalboms? Gal jūs tik už rankų pasilaikysite, o mažiausiai penktadalis kolegų jau suguldys jus į lovą... Stebėkite, kad flirto ugnelė nepasvilintų padų nematomiems drambliams!
6. Atsargiai su hierarchija! Šis nematomas dramblys labai pavojingas. Geriau bendraukite su savo ar panašaus karjeros lygio kolegomis. Buhalterės padėjėja Ilona suklydo, sutikusi tęsti vakarėlį direktorių kompanijoje. „Vienas jų buvo išgėręs kur kas daugiau nei aš, – pasakojo 26-erių mergina, – ir, norėdamas mane pabučiuoti, neišsilaikė ant kojų – išsitiesė kaip ilgas kavinės vidury...“ Ilona lyg ir nenusikalto, tačiau, pati to nenorėdama, tapo savo viršininko gėdos liudininke. Vargu ar jis norės ją dažnai matyti, juolab – paaukštinti.
Jokių supermini sijonų ar supermaksi iškirpčių!
7. Dress code: vakarėlis, bet firmos! Apranga yra jūsų įvaizdžio darbovietėje dalis. Žinoma, vakarėliui rengtis reikėtų šiek tiek žaismingiau ir dailiau, nei įprastai einant į darbą, tačiau jokių supermini sijonų ar supermaksi iškirpčių! Jei apsirengsite drabužį su kokiu nors „cinkeliu“, kolegos jį ilgai prisimins – todėl rimtai apsvarstykite, kokia norite atrodyti kitiems.
8. Bendraukite! Štai kam reikalingos tos lengvai pasiekiamos vizitinės kortelės mažyčiame jūsų rankinuke – kad jas dalytumėte kolegoms iš kitų departamentų ir svečiams! Išgirdę nuoširdų: „Labas, ar ragavai tų krepšelių su vynuogėmis?“, jie pasijus labiau įtraukti į tai, kas vyksta, o jūs užmegsite daug naudingų ir įdomių pažinčių.
Čia galioja visos smalltalk taisyklės. Stenkitės daug nekalbėti apie darbą, nekritikuoti vakarėlio (maisto, aplinkos, žmonių), venkite politikos ir religijos. Visada saugu kalbėtis apie filmus, knygas, spektaklius, keliones ar sportą. Stenkitės per daug nepasakoti apie save ir ypač tokių dalykų, kurie gali būti panaudoti prieš jus. Pavyzdžiui, pasakysite, jog nesutariate su vyru, ir vos tik susipyksite su kolega, šis faktas bus tuoj pat iškeltas į paviršių, pavirs nuostata, kad „ji apskritai nesugyvenama!“.
Jei vakarėlio metu nutiko kas nors, dėl ko jums gėda ar ko gailitės, tikrai neverta mesti darbo ir pasikasti po pernykščiais lapais. Patsy Rowe, verslo etiketo žinovė, pataria: „Jei darbas geras, jei jame matote savo ateitį ir turite perspektyvų – tiesiog dirbkite toliau, ignoruodama tai, kas nutiko. O jei viršininkas jums primintų jūsų elgesį, rimtai ir nuoširdžiai jo atsiprašykite. Ir, žinoma, stenkitės, kad tai daugiau nepasikartotų.“