Šventinę kolekciją sukūrusi Audronė Bunikienė tapo ir modeliu: „Siuvu manekenėms? Nieko panašaus!“

Audronės Bunikienės kolekcija „Labirinti di eleganza“ / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Autorius: Remigija Paulikaitė, Žmonės.lt
Publikuota: 2021-11-22 19:09
„Jaučiu didžiulį malonumą drabužius ne tik kurti, bet ir matuotis. Tad kodėl gi nepasimaivyti ir per fotosesiją?“ – kvatoja šventinę penkiolikos modelių kolekciją „Labirinti di eleganza“ pati pristatanti dizainerė Audronė Bunikienė (63).

„Mano kūryboje visada pirmuoju smuiku griežia elegancija. Ši kolekcija – ne išimtis. Šių drabužių siluetai, apnuoginti pečiai pabrėžia moters figūros grožį, trapumą, – portalui Žmonės.lt pasakoja dizainerė. – Kai kuriuos apdarus dekoravau rankų darbo nėriniais.“

Ši kolekcija neturi sezoniškumo. Drabužiams parinkusi raudoną, juodą, baltą ir aukso spalvas, šilką, vilną bei kašmyrą, ji tiki, kad tai – laikui nepavaldūs apdarai, kurie neatrodys morališkai pasenę ir, tarkim, po dešimtmečio. „Tai – daugiau išeigai, vakarui skirti modeliai, – pasakoja. – Todėl manau, kad ta kolekcija sutverta Kalėdoms, Naujiesiems metams. Ji net spalviškai tinka šioms šventėms.“  

Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.

Šią kolekciją, kaip ir visą Audronės kūrybą, inspiravo Italija.

„Matyt, praėjusiame gyvenime buvau italė, nes mano temperamentas, vidus – viskas taip artima tai šaliai! Mano mokytojas sakydavo, kad laisvai kalbėsiu itališkai tada, kai pradėsiu ta kalba mąstyti. Jis buvo teisus, – juokiasi modeliuotoja.  –  Dažnai ilgai suku galvą, kaip pavadinti kolekciją. Vis nepatinka, kaip skamba lietuviški variantai. Tada pagalvoju itališkai – skamba daug geriau. Taip jau atsitiko, kad mano visų kada nors sukurtų kolekcijų pavadinimai – itališki. Taip pat ir šios: „Labirinti di eleganza“ – „Elegancijos labirintai“. 

Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.

„Visada kuriu per savo minčių prizmę, galvodama, kad jei man gražu, tai gal patiks ir kitai moteriai, – Žmonės.lt atskleidžia dizainerė. – Kartais kas nors užsimena, kad siuvu manekenėms. Nieko panašaus! Bet kurį apdarą galime transformuoti, kad jis tiktų įvairių figūrų moterims. Tačiau siuvamus kolekcijų drabužius visada matuojuosi pati. Tada pajaučiu, ar jie tikrai patogūs. Tai man be galo svarbu – lygiai tiek pat, kiek apdarų elegancija. Jei drabužius matuotųsi manekenė, patogumo faktoriaus taip gerai pajusti nepavyktų.“

Tad juos apsivilkti dar sykį ir pademonstruoti prieš fotoobjektyvą Audronei – vienas džiaugsmas: jau ne pirmą sykį fotosesijoje dalyvavo ne tik profesionalus modelis, bet ir kolekcijos autorė.

Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.

„Esu pamaiva. Man smagu ne tik modeliuoti, bet ir matuotis, – prisipažįsta, kad jai tai – didžiulis malonumas. – Vardan paties geriausio rezultato galiu drabužį apsivilkti nors ir tūkstantį kartų. Tad kodėl gi nepasimaivyti ir per fotosesiją? Man tai – gražus žaidimas, dar viena šventė, o švęsti aš mėgtu.“

Elegantiški, prigludę apdarai pabrėžia dailią dizainerės figūrą. Prisipažįsta, kad jos kūno proporcijos nesikeičia visą gyvenimą: 175 centimetrų ūgio moteris sveria 54 kilogramus.

Kartais, kai vėlyvą vakarą kertu šonkauliukus ar keptus sparnelius, joms padėkoju už nuostabius genus.

Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.

„Dietų nesilaikau. Man patinka ir gaminti maistą, ir valgyti. Esu dėkinga močiutėms ir seneliams, kad mano genetika tokia palanki figūrai, – džiaugiasi. – Tačiau ne paslaptis, kad jei nieko neveikčiau, tik sėdėčiau ant sofos, tai mano genetika išeitų pasivaikščioti. Aš gyvenu labai dideliu tempu: ryte būnu viename Lietuvos kampelyje, vakare – kitame. Būna, kad dieną pritrūksta laiko pavalgyti, bet vakare šaldytuvą atveriu ir iššluoju: kai turiu laiko, valgau tikrai daug. Virtuvėje kabo įrėmintos močiutės, prosenelės nuotraukos. Kartais, kai vėlyvą vakarą kertu šonkauliukus ar keptus sparnelius, joms padėkoju už nuostabius genus.“  

Audronė kvatoja, kaip ir daugelis moterų visada neturinti kuo rengtis. Svarbiems renginiams ji stengiasi pasisiūti naują suknelę. „Jei pasipuošusi nauju apdaru gerai atrodau, man tai jau yra šventė“, – prisipažįsta. Tačiau pabrėžia, kad visada pirmenybę reikia klientėms. „Jei žinau, kad su ponia, kuriai kuriu suknelę, susitiksime tame pačiame renginyje, tikrai  pasistengiu, kad atrodyčiau santūriau nei ji“, – prisipažįsta.

Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.
Audronė Bunikienė / Nerijaus ir Gintarės nuotr.

Visuomet džiugios nuotaikos dizainerė pasakoja, kad šypsenos nuo jos veido nutrinti nepavyko net  pandemijai. Per sudėtingą pirmojo karantino laiką, kai daugeliui teko sustoti, Audronė ir jos mados namų kolektyvas dirbo.

„Kai klientės guosdavosi, kad nėra kur puoštis, joms sakydavau, kad net per karą damos dabindavosi. Man atrodo, kad kai puošiesi, neigiamą energiją nukreipi į grožį, gėrį, ir gyventi tampa lengviau, – svarsto dizainerė. – Klientės manimi patikėjo! Taip, dėl pandemijos gyvenimo kokybė pasikeitė, bet turime prisitaikyti, toliau gyventi, džiaugtis. O moterys puošis visada. Mes jau tokios...“

Kolekcijos „Labirinti di eleganza“ fotosesija

Nerijaus ir Gintarės nuotraukos, Rasos Simonavičienės šukuosena, Karolinos Daukšytės makiažas, fotografuota „Bokšto skere“ Vilniuje

Naujausi straipsniai