Šventės ir hormonai – kaip tai susiję?

Moters veidas / Vida Press nuotr.
Autorius: Faustina Bružaitė
Publikuota: 2017-12-22 14:29
Ar žinote, kas daro milžinišką įtaką bene visiems mūsų kūne vykstantiems procesams? Kas gali priversti mus pasijusti labai blogai arba labai gerai? Hormonai. Šventinis periodas – metas, kuris akivaizdžiai parodo, ar suprantame jų svarbą, ar mokame palaikyti jų pusiausvyrą. Juk ji – tai, ko reikia norint džiaugtis fizine, emocine, psichine sveikata.

Organizmo dirigentė

Palaikyti hormonų pusiausvyrą švenčių metu tikrai nėra lengva – tiek visko vyksta... Juolab tų cheminių medžiagų mūsų kūne – daugybė: jau žinoma per šimtą, tačiau nuolat atrandama naujų. Hormonų darbas – pernešti informaciją iš vienų ląstelių į kitas, padėti prisitaikyti prie nuolat kintančios vidinės ir išorinės aplinkos. Jų šaltiniai – liaukos, organai, riebalai, t. y. skirtingos organizmo dalys. Todėl ir hormonų disbalanso pasekmės skiriasi. Tačiau jei nutuoki, kokie tavo sprendimai ir veiksmai skatina vienų ar kitų hormonų kiekio pokyčius kūne, tą pusiausvyrą palaikyti visgi įmanoma. Prieš aptardamos, kaip tai pasiekti, išsiaiškinkime keletą bendrų dalykų. Padės Jeanas Claudeʼas Laprazas – gydytojas ir tyrinėtojas, jau daugiau kaip 40 metų skleidžiantis individualizuotos medicinos, arba endobiogenikos, „virusą“. Užuot visą dėmesį sutelkę į ligą, jis ir jo sekėjai koncentruojasi į žmogų.

Vadinate hormonų sistemą organizmo dirigente. Kodėl?

Juk hormonai užtikrina gyvo organizmo sandarą ir funkcionavimą. Gyvenimas – tai nuolatiniai pokyčiai. Kiekvieną sekundę ląstelės sunaikinamos ir vėl atkuriamos, kad būtų išlaikyta nuolatinė pusiausvyra. Organizme vykstančius procesus koordinuoja hormonų sistema, kuri mums leidžia nuosekliai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Ji glaudžiai susijusi su nervų sistema.

Ar kiekvienas žmogus turi savitą hormonų pusiausvyrą?

Taip. Ji priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos (klimato, maisto, santykių...). Šie veiksniai per hormonus daro įtaką genomui. Hormonai gali nulemti, ar pasireikš tam tikri iš tėvų paveldėti genai. Taigi, norint perprasti pastarųjų ir ligų, kurias jie gali sukelti, ryšius, reikia gerai suprasti hormonų sistemos vaidmenį. Kitaip tariant, mūsų turimi genetiniai disbalansai nereiškia neišvengiamos diagnozės.

Būtų įdomu daugelio žmonių patirto negalavimo pavyzdžiu suprasti, kaip tas negalavimas gali būti susijęs su hormonais. Tarkim, šaltuoju metų laiku dažnos kvėpavimo ligų infekcijos.

Netgi nesergant hormonine liga galimi nežymūs hormonų disbalansai, atsakingi už sveikatos problemas.

Turime suvokti, kaip funkcionuoja žmogaus, kuris linkęs į pasikartojančias kvėpavimo takų infekcijas, kūnas ir protas. Ne koncentruotis į jas sukeliančius mikrobus, bet apsvarstyti, kodėl organizmas leido šiems agresyviai pasireikšti ir net išprovokuoti ligą. Matyt, sumažėjo imuninės sistemos apsauga, tik kodėl? Ar tai – per didelio insulino kiekio, susidariusio dėl per aktyvios kasos veiklos, pasekmė? O gal kaltas staigus kortizolio sumažėjimas išsekusiame organizme? Netgi nesergant hormonine liga galimi nežymūs hormonų disbalansai, atsakingi už sveikatos problemas, nors iš pirmo žvilgsnio ryšio tarp jų nėra. Nustatę šiuos disbalansus ir juos reguliuodami specialiais augaliniais preparatais ar mityba, galime panaikinti kasdienius negalavimus, silpninti lėtinių ar sunkių ligų pasireiškimą.

Kaip automobilių gamykla

Pagal Jeaną Claudeʼą Laprazą, hormonų sistema veikia panašiai kaip automobilių gamykla. Tik tada, kai skirtingos gamybos grandys dirba sklandžiai papildydamos viena kitą ir automobilis surenkamas nuosekliai, tikėtinas geras rezultatas. Jei nuo pirmo etapo bus iškart pereita prie ketvirto, turėsime automobilį be ratų ir stabdžių. Pagal šią analogiją, už kiekvienos ligos, nesvarbu, kokia jos kilmė, slypi hormonų disbalansas. Psichozė, neurozė, depresija, krūties vėžys, lėtinis bronchitas – visi jie rodo organizmo mechanizmų išsireguliavimą. Ligą gali sukelti ir tai, kad antroji grandis dirba per intensyviai, ir tai, kad ketvirtoji – nepakankamai...

Nustatyti, kas veikia blogai, – gydytojo darbas. „Automobilių“ surinkimui vadovauja pagumburis ir posmegeninė liauka, o keturios pagrindinės hormonų sistemos grandys – antinksčiai, lytinės liaukos, skydliaukė, kepenys / kasa. Komunikuodamos tarpusavyje, jos kuria nenutrūkstamą procesą. Kiekviena iš mūsų turėtų dėti pastangų, kad hormonų sistema veiktų harmoningai.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Stresas ir neišsimiegojimas – prasta draugija

Taigi – šventės. Kaip žinia, per jas daugelis patiria didesnę įtampą, suvalgo daugiau saldumynų ir maisto apskritai, išgeria daugiau kavos ir alkoholio, dažniau neišsimiega... Visa tai trikdo hormonų pusiausvyrą.

Stresas. Tyrimai rodo, kad švenčių periodu nemažai moterų dažniau patiria nerimą, nemigą, nuotaikų kaitą, t. y. streso požymių. Kaipgi kitaip, jei per trumpą laiką tenka atlaikyti tiek įvairių iššūkių: dalyvavimą vakarėliuose, dovanų pirkimą, piniginės tuštėjimą ir kitus švenčių atributus, kuriems reikia laiko, fizinės ir emocinės ištvermės. O kur dar įprasti gyvenimo komponentai: darbas, vaikai, santykiai, grožio ir sveikatos reikalai...

  1. Ilgalaikis stresas išderina antinksčių, įvairių hormonų šaltinio, veiklą. Be kitų hormonų, jie gamina kortizolį ir adrenaliną, padedančius organizmui prisitaikyti, greitai reaguoti į staigius pokyčius ir mobilizuoti įvairius organus stresui įveikti. Visgi būsena, lydima gausaus šių hormonų antplūdžio, turi būti laikina, nes jie stabdo normalų kitų hormonų ašių veikimą. Jei stresas užsitęsia, kenčia ir silpsta visas organizmas, o tai gali pasireikšti egzema, astma, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, miego, atminties, koncentracijos sutrikimais, hipertenzija, nuovargiu, išsekimu, neramiu miegu, imuniteto nusilpimu... „Mūsų gebėjimas valdyti nenumatytus atvejus turi tiesioginės įtakos antinksčiams, o pasekmes jaučia visas kūnas“, – sako daktaras Laprazas.
  2. Dėl streso gali sumažėti kiaušidžių (ir šiek tiek antinksčių) išskiriamo progesterono kiekis ir tai provokuoja nerimą, naktinį prakaitavimą, prastą miegą, nereguliarias menstruacijas, nuotaikų kaitą.
  3. Kasa gali pradėti sintetinti per daug insulino, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, jei žmogus linkęs stresą „suvalgyti“.
  4. Stresas gali pakenkti ir skydliaukės hormonams, kurie informuoja kūno ląsteles, kaip greitai eikvoti energiją. Kai skydliaukė dirba gerai, metabolizmas vyksta tinkama sparta, kūno temperatūra būna normali, svoris stabilus. Tačiau stresas blogina skydliaukės veiklą ir tai gali pasireikšti nuovargiu, irzlumu, tingumu, svorio didėjimu, negebėjimu susikoncentruoti, šąlančiomis galūnėmis.

Ką daryti?

  • Riboti kofeino turinčius gėrimus (kavą, juodąją arbatą, energinius gėrimus) ir alkoholį, nes jie dirbtinai skatina antinksčių veiklą.
  • Pereiti prie kavos alternatyvų, pavyzdžiui, cikorijų kavos, čiobrelių, raudonosios arbatos, matės, kurios garantuoja tvaresnę energiją, o ne staigų jos antplūdį.
  • Riboti cukrų, saldžius maisto produktus ir gėrimus, baltų miltų gaminius, rafinuotus produktus – visa tai, kas provokuoja cukraus kiekio šokčiojimus kraujyje. Beje, tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas dideliais kiekiais gali provokuoti insulino rezistenciją – tokią organizmo būklę, kai hormonas, reikalingas cukrui skaidyti, gaminamas, tačiau ląstelės tampa jam nejautrios ir nesugeba jo efektyviai panaudoti. Tai didina II tipo cukrinio diabeto riziką.
  • Praktikuoti gilaus kvėpavimo pilvu pratimus, kurie labai ramina.
  • Dažniau pasidovanoti atpalaiduojamąjį masažą: įrodyta, kad jis mažina streso hormonų kiekį organizme.
  • Turėti rankinėje buteliuką eterinio levandų aliejaus: jis veiksmingai malšina įtampą. Galima jį uostyti arba patrinti juo riešus.
  • Keisti požiūrį į stresorių (tarkim, užuot krimtusios, kiek papildomų išlaidų susidaro dėl tradicinių kalėdinių dovanų, girkite save už tai, kad galvojate apie kitus žmones).
Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Miego trūkumas. Kai ilgai vakarojate ir todėl neišsimiegate, nes, nepaisant šventinio šurmulio, kasdien nustatytą valandą reikia būti darbe, skatinate leptino disfunkciją. Šis hormonas, kurį išskiria riebalų ląstelės, praneša smegenų ląstelėms, kada pasijuntate sočios, t. y. leptinas reguliuoja apetitą. Be to, jis veikia metabolizmą. Žodžiu, leptinas atsako už natūralų svorio kontroliavimo mechanizmą. Kai leptino kiekis organizme didėja, apetitas mažėja, o riebalų skaidymas spartėja. Kai leptino trūksta, viskas vyksta atvirkščiai, be to, daugėja kortizolio. Tačiau leptino disbalansas – ir tada, kai jo per mažai, ir tada, kai per daug, per ilgesnį laiką gali sukelti įvairių bėdų, tarp jų nutukimą, nerimą, širdies ir kraujotakos ligas.

Ką daryti?

  • Būtina gerai pailsėti nakties metu! Tyrimai rodo, kad miegant trumpiau kaip aštuonias valandas leptino kiekis kūne mažėja.
  • Riboti cukrų (fruktozę ir kitas cukraus formas – taip pat), nes šis produktas gali paskatinti receptorių nejautrumą leptinui. Tokia rezistencija atsiranda, kai kūnas ir smegenys atsisako paklusti leptinui. Pavyzdžiui, tai gali ištikti nutukusias moteris: dėl riebalų kiekio jos turi daugiau šio hormono, tačiau jų smegenys ir kūnas ima elgtis taip, lyg būtų leptino badmetis. Apetitas tampa jų priešu.
  • Valgyti daugiau riebios žuvies, vartoti žuvų taukų, nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 papildų: nustatyta, kad šie produktai slopina alkį ir gali padėti receptoriams atgauti jautrumą leptinui.

Rengiant straipsnį pasinaudota Sophie Bartczak publikacija „Hormonai, kurie mus valdo“ savaitraštyje „La vie“.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai