„Dilgėlių, garšvų, kiaulpienių – maistui tinkamų laukinių augalų sezonas prasidėjo“, – džiugia žinia dalijasi sveikos mitybos ekspertė, augalinės ir detoksikacinės mitybos žinovė Gražina Gum.
Šiuo metu pievos geltonuoja nuo gausybės pienių žiedų. Pasak Gražinos Gum, tai puikus būdas atstatyti kalcio trūkumą. Pienėse esantis baltas pienas - puikiausias organinio kalcio šaltinis. Kokteiliui reikėtų dėti pienių žiedų, ananasų, bananų, imbierų, laimų sulčių ir įpilti vandens.
Kuo ypatingi tie laukiniai augalai, kuriuos galima vadinti tiesiog piktžolėmis?
Nuo seniausių laikų visų tautų žmonės žinojo, kad tuose augaluose koncentruota laukinės gamtos jėga. Už juos nėra nieko maistingesnio. Laukiniai augalai – tai tikrasis dabar taip madingas ir populiarus supermaistas. Mažame jų kiekyje yra daugybė pačių vertingiausių vitaminų, mikroelementų, chlorofilo, gyvųjų enzimų. Tai itin naudinga mūsų kraujui. Laukiniai augalai nėra genetiškai modifikuoti, jų sėklos išlikusios pirmapradės ir nesugadintos, dygsta tik tinkamose vietose, semiasi gyvybinės energijos iš laukinės žemės, kosmoso, saulės. Jei tuos augalus vartojame maistui, gauname didžiulę teigiamą įkrovą.
Dabartinis tempas ir greitas, konservuotas, pilnas chemijos bei sintetikos maistas alina organizmą. Virškindamas maistą, kurio maistinė vertė itin maža, mūsų kūnas turi atiduoti be galo daug energijos. Tai alina: žmogus greičiau sensta, jaučia energijos stygių, dažniau serga. Pavasarį valgomų laukinių augalų terapija nualintam organizmui yra tikras eliksyras.
Kiek šių žolių valgymo sezonas truks?
Prasidėjęs ankstyvą pavasarį, kai iš žemės pradeda lįsti pirmoji žaluma, jis trunka iki vėlyvo rudens. Be abejonės, pirmieji žalumynai yra patys maistingiausi. Be to, valgomų laukinių augalų ciklas labai greitai keičiasi. Pražydę klevai greitai beria žiedus. Netrukus pradės kaltis klevų bei liepų lapeliai. Jų valgymo sezonas taip pat itin trumpas – gal pora savaičių. Vėliau jie sumedėja ir netinka nei kokteiliams plakti, nei kitam maistui papildyti. O žemuogių lapeliai valgomi visą vasarą.
Ką rinkti ir dėti į lėkštę dabar yra geriausias laikas?
Šiuo metu vartoti maistui reikėtų dilgėles, garšvas, kiaulpienių lapus. Kiaulpienių valgomi ir žiedai, net koteliai. Dar galima skinti šalpusnių žiedus, aviečių lapelius, itin gardūs ir maistingi klevų žiedai. Užsukite į daržą – ten jau dygsta balandos, žliūgės. Dėkite jų į salotas. Šių žolių geras skonis, be to, jos labai maistingos.
Laukiniai augalai – tai tikrasis supermaistas. Mažame jų kiekyje yra daugybė pačių vertingiausių vitaminų, mikroelementų, chlorofilo, gyvųjų enzimų. Laukiniai augalai nėra genetiškai modifikuoti, jų sėklos išlikusios pirmapradės ir nesugadintos.
Kur jas patartumėte rinkti?
Jų ieškoti reikėtų švaresnėse vietose: parkuose, miškuose, pievose – atokiau nuo judrių kelių, takų, kuriais vaikšto žmonės su šunimis. Beje, nereikia kasdien lėkti į gamtą specialiai dėl žolių. Pakanka jų pririnkti kartą per savaitę: sudėtos į maišelį, apatinėje šaldytuvo lentynoje išsilaikys žalios ir nepraras savo gerų savybių apie savaitę.
Ar reikėtų kokių nors specialių žinių, nutarus laukiniais augalais papildyti valgiaraštį?
Jei jūsų organizmas turi tam tikrų poreikių, tarkim, silpnas regėjimas, yra problemų su inkstais, prastas kraujas, probleminė oda, tuomet reikėtų pasiskaityti vaistinių augalų žodyną ir rinktis tuos, kurie padės nuo konkretaus negalavimo. Tik noriu įspėti, kad su vaistiniais augalais reikėtų elgtis atsargiai. Jie yra gamtos vaistas, todėl į vieną patiekalą ar žaliąjį kokteilį nereikėtų dėti daugiau nei poros rūšių augalų. Kitu atveju gali prasidėti intensyvesnis organizmo valymas – detoksikacija. Geriau gamtos dovanas naudoti palaipsniui, su išmintimi, saikingai.
Laukinių augalų maistinė vertė – didžiulė, o mūsų organizmas nėra įpratęs vienu metu gauti daug supermaistingų medžiagų. Todėl pradėkite nuo saujelės laukinių žalumynų per dieną ir pamažu, saikingai didinkite jų kiekį.
Man asmeniškai itin patinka žolių dėti į žaliuosius kokteilius. Paruošti juos labai paprasta, o gerti gali visi. Be to, tai gardu ir itin sveika. Kokteiliai dar geri tuo, kad suplakami iki vientisos konsistencijos, todėl juos geriant labai gerai pasisavinamos naudingos medžiagos. Jei siekiate sveikai detoksikuosi organizmą ar norite sveikai sulieknėti, tokių kokteilių dieta – pats tas. Mano knygoje „3 dienų kokteilių programa + maistingi kokteiliai“ – ne vienas receptas, kuriam naudojami laukiniai augalai.
Laukinių žolių galima dėti ir į salotas, užtepus, sriubas. Tačiau jų niekada nesukramtysime taip smulkiai, kaip tai padaro maisto smulkintuvas.
Beje, pasaulyje atsiradusi madinga banga – įtraukti maistingus laukinius augalus į restoranų valgiaraštį. Tą tendenciją propaguoja net prabangūs restoranai.
Jūs tas žoles virtuvėje naudojate termiškai neapdorotas. O jei, tarkim, dilgėlių dėsime į verdamą sriubą ar arbatą?
Kol pavasaris, artėja vasara, rekomenduoju žalumynus naudoti „gyvus“: jų nekaitinti, nevirti, nes karštyje maistinė vertė dingsta. Tarkim, gyvieji enzimai žūsta nuo 42–47 laipsnių šilumos.
Žiemai laukinius augalus galima šaldyti, džiovinti. Taip „užkonservuoti“, jie išsaugo didelę maistinę vertę, o į patiekalus jų galėsite dėti visus metus.
Be kitų gerų savybių, laukiniai augalai dar ir puikiai šarmina organizmą. Tai itin svarbu norint išlikti jauniems ir nesirgti. Ne be reikalo tarp pasaulinio lygio žvaigždžių itin madinga šarminės mitybos dieta, kurios laikantis per trumpą laiką nebadaujant, bet valgant maistingą, šarminį augalinį maistą lengvai krinta nereikalingi kilogramai, skaistėja ir valosi oda, atsiranda daugiau energijos. Dainininkai dažnai tokią mitybos programą renkasi prieš didžiuosius koncertų turus.
KUO JIE NAUDINGI?
Garšvos stiprina organizmą. Turi reumatą, artritą gydančių, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančių, kraujo spaudimą mažinančių savybių.
Kiaulpienės valo ir atkuria kepenis, turi itin didelę maistinę vertę, bet skystina kraują. Jų lapuose, koteliuose esantis kartus pienas – tai organinis kalcis, kuris itin naudingas, kai organizme šio mineralo trūksta.
Šalpusnių žiedai, aviečių lapeliai valo kvėpavimo takus.
Klevų žiedai ir jauni lapeliai turi antiseptinių savybių, stiprina žarnyną, gerina imunitetą.
Dilgėlės naudingos kraujui ir visam organizmui stiprinti. Tačiau jos tirština kraują.
Žemuogių lapai maistingosiomis savybėmis prilygsta uogoms. Juose daug žmogaus organizmui būtinų mineralinių medžiagų: geležies, vario, mangano, cinko, fluoro, jodo, kalio ir kitų.
Burokėlių sriuba su saulėgrąžų „grietine“
2–3 lėkštėms
Sriubai:
1 burokėlis
¼ citrinos sulčių
½ šaukštelio druskos
½ stiklinės raugintų kopūstų
vandens
½ šaukštelio kario
¼ šaukštelio Kajeno paprikos
aliejaus
„Grietinei“:
½ stiklinės saulėgrąžų sėklų
¼ stiklinės garšvų
¼ stiklinės dilgėlių
½ citrinos sulčių
1 šaukštelis druskos
¼ šaukštelio juodųjų pipirų
vandens
1. Pusę burokėlio Gražina sutarkuoja ir pamarinuoja citrinos sultyse su žiupsneliu druskos. „Citrinos sultys burokėlį suminkština ir jo nereikia virti. Taip išsaugomos maistingosios šios daržovės savybės“, – aiškina.
2. Kitą burokėlio dalį ir raugintus kopūstus deda į trintuvą. Pila vandens tiek, kad apsemtų daržoves, beria likusius prieskonius ir viską gerai sutrina.
3. Į puodą supila trintus burokėlius ir kopūstus, įpila aliejaus, suberia marinuotus burokėlius. Sriubą šiek tiek pašildo, bet neužvirina.
4. Saulėgrąžų „grietinei“ skirtus produktus sudeda į trintuvą, įpila vandens tiek, kad viską apsemtų. Plaka, kol masė tampa vientisa. Šiltą sriubą pagardina šia saulėgrąžų „grietine“.
Žaliosios lapinės salotos su avokadų ir žolelių užpilu
1–2 porcijoms
Salotoms:
1 saujelė špinatų
1 saliero stiebelis
2 trumpavaisiai agurkai
Avokadų ir žolelių užpilui:
½ avokado
¼ stiklinės garšvų ir dilgėlių mišinio
¼ citrinos sulčių
¼ šaukštelio druskos
1 šaukštelis medaus
Šeimininkė į dubenį suberia špinatus ir susmulkintus salierą bei agurkus. Užpilui skirtus ingredientus gerai sutrina trintuvu ir pagardina salotas.
Kitoks paštetas
15–20 užkandėlių:
½ stiklinės saulėgrąžų sėklų
½ morkos
¼ raudonos saldžiosios paprikos
¼ stiklinės garšvų ir dilgėlių
1 šaukštelis druskos
¼ citrinos sulčių
½ šaukštelio juodųjų pipirų
¼ šaukštelio Kajeno paprikos
2 cukinijos
½ šaukštelio rūkytos paprikos
„Jūsų svečiai niekada neatspės, iš ko paruoštas šis užtepas“, – juokiasi Gražina. Visus ingredientus, išskyrus cukinijas ir rūkyta papriką, ji susmulkina trintuvu iki vientisos konsistencijos. Cukinijas supjausto skridinėliais. Ant kiekvieno užtepa šio „pašteto“. Užkandėles apibarsto rūkytos paprikos milteliais, papuošia garšvų lapeliais.
Žalias pavasario kokteilis
1 litrui:
1 bananas
1 apelsinas
1 obuolys
¼ stiklinės šalpusnių žiedų ir kiaulpienių lapų mišinio
1 šaukštelis chlorofilo „Ilgam gyvenimui“
vandens
Ingredientus Gražina deda į trintuvą. Pila vandens, kad apsemtų, ir plaka, kol viskas tampa vientisu, maistingu, pavasariškai žaliu gėrimu.