Sveikos gyvensenos ekspertė Gretė Brokienė: „Rinkoje klesti daug nelegalių produktų su siaubinga sudėtimi“

Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-06-29 08:00
„Misis Lietuva 2019“, sveikos gyvensenos ir mitybos ekspertė Gretė Brokienė šį kartą kalba apie mūsų sveikatą ir maisto papildus. „Papildai negali pakeisti daržovių bei vaisių, tačiau bent jau sumažina atotrūkį tarp siekiamybės ir realybės“, – sako savo srities specialistė.

Grete, kokias dažniausias klaidas daro žmonės, besirenkantys maisto papildus?

Labai dažnai žmogus vitaminus ar maisto papildus pasirenka gerai neišanalizavęs savo poreikių, kartais tik išgirdęs teigiamus aplinkinių atsiliepimus, pamatęs reklamą ar susižavėjęs kitu marketinginiu triuku. Būtina atminti, jog kiekvieno žmogaus organizmas individualus, silpnosios vietos – taip pat. Prieš renkantis vitaminus ar maisto papildus, geriausia pasitarti su vaistininku, o dar geriau – gydytoju, jei reikia – atlikti vienokius ar kitokius tyrimus. Labai svarbu – sau pačiam nenusistatinėti diagnozės. Kiekvieno vitamino ir mikroelemento organizmui per parą reikia tik tam tikro kiekio. Todėl juos vartojant, būtina atsižvelgti į rekomenduojamą paros normą, o ne daryti taip, kaip šauna į galvą.

Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.
Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.

Tiesa, kad beveiki visus mūsų organizmui reikalingus vitaminus galima gauti su maistu, paprastais maisto produktais?

Vitaminus ir mineralus gauname iš natūralaus maisto, o ne iš perdirbto. Papildai negali pakeisti daržovių bei vaisių, tačiau bent jau sumažina atotrūkį tarp siekiamybės ir realybės. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytojo, Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. Rimanto Stuko, jeigu žmogus daug dėmesio skirtų visavertei mitybai, idealiu atveju – visų reikalingų medžiagų gautų su maistu, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad mūsų mityba neatitinka rekomendacijų, yra nevisavertė, palanki lėtinėms mitybos sąlygotoms ligoms vystytis, žmonės valgo daug jau paruošto vartoti maisto, į kurį pridėta konservantų, maistas dirbtinai pasendintas, todėl jame mažiau vitaminų. Taip pat užfiksuotas vaisių ir daržovių vartojimo mažėjimas. Pasak prof. dr. RImanto Stuko, daliai gyventojų retkarčiais pravartu pavartoti kompleksinių vitaminų ir mineralinių medžiagų maisto papildų, tačiau tai nereiškia, kad juos vartoti reikėtų nuolat ir saujomis.

Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.
Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.

Tiesa, kad subalansavus mitybą, išsišvaisto mažiau pinigų negu perkant brangius papildus parduotuvėje?

Tiesa ta, kad subalansavus mitybą apskirtai susitaupo daug pinigų. Rečiau valgoma restoranuose, nes praktika rodo, kad dažnas, pradėjęs daugiau gaminti namuose, išėjimui į miestą geriau renkasi kokybišką restoraną, kuris, nors dažnai būna brangesnis už įprastą tinklinę kavinę ar greito maisto užeigą, bet siūlo sveikesnius bei įvairesnius patiekalus. Galimai sumažėja vizitai pas medikus, galų gale atsisakoma perteklinio valgymo ir nesveiko užkandžiavimo.

Galbūt žinai, kokie šiomis dienomis populiariausi maisto papildai?

Nesenai teko skaityti vieno iš vaistinių tinklų atliktą tyrimą apie populiariausius jų parduodamus papildus. Čia, kaip ir visur, egzistuoja daug veiksnių: sezoniškumas, didžiosios metų šventės.

Rudenį, prasidėjus peršalimo ligų sezonui, visi griebiasi stiprinti imunitetą, todėl perka vitaminą C. Preparatai virškinimui gerinti itin paklausūs tampa pries šventes, kaip ir papildai gerai širdies veiklai palaikyti, nes tai populiari dovana vyresnio amžiaus tėvams ar seneliams. Taip pat pardavimų viršūnėje buvo Omega-3 riebiosios rūgštys,  žarnyno mikroflorą atkuriančios gerosios bakterijos ir magnio preparatai, skirti nervų sistemos veiklai ir raumenų funkcijai.

Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.
Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.

Kokiais maisto produktais juos galima keisti?

Reikėtų tiesiog propoguoti sveiką gyvenimo būdą. Vitaminą C gauname iš vaisių bei daržovių, virškinimo reikėtų netrikdyti persivalgymu ar nereguliariu valgymu, dažnu užkandžiavimu. Omega 3 šaltiniai yra riebios žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė, kiaušiniai, alyvuogių aliejus, linų sėmenys, graikiniai riešutai. Žarnyno mikroflorai palaikyti gerkime rūgpienį, valgykime graikišką jogurtą, vartokime fermentuotas bei raugintas daržoves,  svogūnus, česnakus, avižas, ankštinius. Juokas juokais, bet magnio gausu yra ne tik žaliose lapinėse daržovėse, bet ir juodajame šokolade, bananuose, džiovintose figose, datulėse.

Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.
Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.

Dauguma galvoja, kad nusipirkę vieną ar kitą maisto papildą, už kampo pasislėpę gali valgyti spurgas. Kaip išvengti tokių klaidų?

Tai mažų mažiausia naivu. Maisto papildas nėra maisto pakaitalas ar stebuklus daranti piliulė. Sveika ir subalansuota bei pilnavertė mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas – visai tai yra sveikos gyvensenos pagrindas.

Kalbant apie preparatus lieknėjimui…esu girdėjusi tokių baisių istorijų, su pabaigomis reanimacijoje ir negrįžtamai padaryta žala sveikatai. Rinkoje klesti daug nelegalių produktų su siaubingasudėtimi bei sukeliamais šalutiniais poveikiais, tokiais, kaip aukštas kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas, sumažėjęs seratonino kiekas.

BET – šiais laikais vis dar atsiranda daug žmonių, susigundančių greitu svorio metimu, bet kokia kaina. Interenete pilna atsiliepimų bei sėkmės istorijų, kurios nesidominčiam mityba žmogui gali pasirodyti tikrai patrauklios. Nesenai pati ieškojau kelių populiarių papildų lieknėjimui apie kuriuos papasakojo profesionalūs modeliai. Pasirodo, juos labai lengva įsigyti iš skelbimų portaluose ar Facebook grupėse, nors jie uždrausti Europos Sąjungoje ir apie jų poveikį prirašyta galybė informacijos.

Maisto papildas priskiriamas maisto produkto kategorijai, o tai reiškia, kad jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos (vitaminai, mineralai ir panašiai), turi tik mitybinį arba fiziologinį poveikį.

Norėčiau vėl pacituoti prof.dr. R.Stuką : „Reikia suprasti, kad maisto papildas neturi jokio gydomojo poveikio. Jis tik papildo mūsų mitybą medžiagomis, kurių mes turėtume gauti su maistu, bet dėl nevisavertės mitybos negauname. Medžiagų kurių mums reikia dėl padidėjusio organizmo poreikio arba maiste, kurį tradiciškai valgome,  yra labai mažai arba jos randamos augaluose, kurių maistui nevartojame. Kadangi maisto papilde tos medžiagos yra koncentruotos, jos padeda palaikyti organų ir organizmo sistemų veiklą. Maisto papildai skirti tik sureguliuoti fiziologines funkcijas, kurios gali būti sutrikusios ar išsibalansavusios”.

Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.
Gretė Brokienė/Aleksandro Broko, „Culture Bridge“ nuotr.

Yra papildų, kurie daugiau kenkia nei padeda?

Pakenkti gali neteisingas ir nepasvertas papildų vartojimas. Kaip ir minėjau, prieš pradedant vartoti bet kokius vitaminus ar papildus, būtina pasikonsultuot su mediku. Kalbant apie šaltąjį metų laiką, imuninę sistemą reikia stiprinti visiems, todėl pravartu pavartoti kompleksinių vitaminų ir mineralų, kurie tikrai nepakenks. Įprastai žmogus tiksliai nežino, kurių medžiagų jam tikrai trūksta, todėl reikėtų rinktis kompleksinius maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų dozės yra apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos. 

Naujausi straipsniai